„Pavyzdinių miestų vadovas“ yra „NetZeroCities“ (NZC) projekto 4-ojo darbo paketo (WP4) rezultatas, apimantis pavyzdinių miestų programos parengimą ir įgyvendinimą per atvirą kvietimą teikti paraiškas bei vėlesnę dotacijų skyrimo programą.

Šio vadovo tikslas – padėti miestams rengti paraiškas, skirtas pateikti atviram konkursui, pateikiant gaires dėl „Bandomieji miestai“ programos apimties, tikslų ir uždavinių bei platesnės NZC projekto metodikos, supažindinant su pagrindinėmis sąvokomis ir terminologija, taip pat pateikiant nuorodas į naudingus išteklius, priemones ir su jais susijusius praktinius pavyzdžius.

„Pirmųjų miestų vadovas“ – tai leidinys, skirtas teikti paramą ir rekomendacijas miestams, ketinantiems teikti paraiškas dalyvauti NZC pirmųjų miestų programoje.

Jame pateikiama informacija ir rekomendacijos, susijusios su NZC bandomųjų miestų programos kontekstu ir tikslais (įskaitant paraiškų teikimo grafiką), pristatomos pagrindinės sąvokos, terminija ir programos sudedamosios dalys; taip pat, jei taikytina, pateikiami papildomi ištekliai, nuorodos, atvejų analizės ir pavyzdžiai, kuriais miestai gali pasinaudoti rengdami paraiškas.

Šis vadovas gali būti atnaujinamas, jei pasikeis ir (arba) atsiras naujos papildomos informacijos. Bus paskelbtas dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) sąrašas, jei klausimai ir atsakymai į juos bus aktualūs visiems potencialiems pareiškėjams.

Be šio vadovo, paskelbus konkursą (pagal 2.1 skirsnyje nurodytą tvarkaraštį) bus paskelbtos konkurso gairės, kuriose bus pateiktas kvietimas teikti paraiškas, vertinimo ir atrankos kriterijai bei techninė informacija, susijusi su paraiškų teikimo procesu.

Šis vadovas parengtas siekiant, kad jis būtų informatyvus ir įkvėptų miestus, svarstančius galimybę teikti paraišką dalyvauti NZC bandomųjų miestų programoje, ir yra sudarytas remiantis šiais klausimais:

• Kodėl šis [skyrius/tema] yra svarbus NZC ir „Bandomieji miestai Call“ konkursui?
• Kaip tai gali būti naudinga ar aktualu miestams rengiant pasiūlymus?
• Ar yra kokių nors tinkamų pavyzdžių ir atvejų analizės?
• Kokių išteklių ir (arba) būsimų NZC platformos išteklių ar paslaugų miestams reikėtų atkreipti dėmesį?
• Apibendrinimas: Kokius klausimus miestai turėtų užduoti sau, atsižvelgdami į šį skyrių / temą?
• Kokie pagrindiniai terminai turėtų būti įtraukti į žodynėlį?
• Ar yra kokių nors oficialių rekomendacijų, kurias reikėtų pridėti?

Kaip skaityti šį vadovą:

• Šis vadovas iš esmės sudarytas laikantis konkurso gairių ir vertinimo kriterijų, tačiau pagrindinis jo rengimo principas – padėti miestams generuoti idėjas ir apgalvoti savo pasiūlymus dar prieš pateikiant paraišką.
• Pagrindiniai terminai ir sąvokos, išskirti paryškintu mėlynu šriftu, yra apibrėžti NZC bandomųjų miestų programos tikslais ir pateikiami žodynėlyje.
• Remiantis konkurso gairėmis, teikiant paraišką pagal „Pirmaujančių miestų“ konkursą, apimančią kelis miestus, atkreipkite dėmesį, kad šiame dokumente vartojamas terminas „miestas“ reiškia miestų grupę arba kiekvieną į tą grupę įeinantį miestą.

Miestai yra ekonominės veiklos, žinių kūrimo, inovacijų ir naujų technologijų centrai; jie daro įtaką juose gyvenančių ar dirbančių piliečių gyvenimo kokybei ir labai prisideda prie Europos bendruomenių gerovės. Jie atlieka lemiamą vaidmenį siekiant „Europos žaliosios sandaros“ (EGD) tikslo – iki 2030 m. 55 % sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą. Miestai užima tik 4 % ES teritorijos, tačiau juose gyvena 75 % ES piliečių. Be to, miestai suvartoja daugiau nei 65 % pasaulio energijos ir sudaro daugiau nei 70 % pasaulinių CO2 išmetamųjų teršalų. 2014 m. trys iš keturių ES piliečių gyveno miestuose, o iki 2050 m. šis skaičius turėtų išaugti iki maždaug 83,7 %.

Todėl klimato kaitos švelninimas labai priklauso nuo miestų veiksmų, vykdomų per ekologišką ir skaitmeninę transformaciją. Tikimasi, kad misijos miestai vadovaus šiai transformacijai, iki 2030 m. pasiekdami klimato neutralumą, taip pat užtikrindami savo gyventojams švaresnį orą, saugesnį transportą bei mažiau eismo spūsčių ir triukšmo. ES misijos „Klimato neutralūs ir pažangūs miestai“ („Miestų misija“) yra iki 2030 m. sukurti 100 klimato neutralių ir pažangių Europos miestų bei užtikrinti, kad šie miestai taptų eksperimentavimo ir inovacijų centrais, kurie leistų visiems Europos miestams iki 2050 m. pasekti jų pavyzdžiu.

Toks užmojų lygis yra nepaprastas uždavinys, kurio įgyvendinimas pareikalaus gilių ir sisteminių pokyčių. Lemiamą vaidmenį atliks vyriausybės lyderystė, taip pat pramonės, švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigų bei pilietinių organizacijų veiksmai, o tai pareikalaus suderinti politikos kryptis, valdymą ir būtinų kapitalo investicijų organizavimo būdus.

Norėdama pasiekti savo tikslus, „Cities Mission“ taip pat turės padėti įveikti didelius iššūkius, kurie šiuo metu trukdo didelei miestų grupei pasiekti klimato neutralumo tikslą iki 2030 m. Daugelis miestų ir miestų organizacijų pareiškė, kad, nors jie nori eiti toliau ir greičiau, tam kyla kliūčių, pavyzdžiui, susijusių su jų veiklos pajėgumais ir galimybėmis, finansavimo ir lėšų prieinamumu bei būtinybe užsitikrinti politinę paramą tiek iš rinkėjų, tiek savo šalyse. Tai yra konkretūs pavyzdžiai iš daugelio sunkumų, su kuriais susiduria miestai siekdami klimato neutralumo, nors nebūtinai vieninteliai.

Tokiose srityse kaip miestų mobilumas ir pastatų energijos vartojimo efektyvumas miestų ypatybės – pavyzdžiui, didelis gyventojų tankis ir geografinė koncentracija – sudaro palankias sąlygas diegti inovacijas, kurios gali turėti didelį poveikį klimato neutralumui. Miestai sudaro didžiąją dalį Europos pastatų fondo, kur renovacija yra būtina siekiant taupyti energiją kelyje į klimato neutralumą. Tai gali duoti didžiulius (ir matomus) „bendrus privalumus“, pavyzdžiui, geresnę oro kokybę lauke ir patalpose, mažesnes eismo spūstis, sveikesnį aktyvų judumą bei sveikesnius, atsparesnius klimato pokyčiams ir patogesnius pastatus; mažiau mirčių keliuose, mažiau triukšmo ir švaresnę, gražesnę bei vertingesnę miesto aplinką. Kitaip tariant, politikos priemonės, skirtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiui miestuose mažinti, turi stiprų ir teigiamą „išplitimo“ poveikį, kuris padės užsitikrinti piliečių paramą tokioms priemonėms.

Pažangiosios miestų technologijos ir plataus masto duomenų mainai suteikia galimybių planuoti, įgyvendinti ir stebėti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, miesto mobilumo, pastatų energijos vartojimo efektyvumo, oro taršos stebėjimo, vandens ir atliekų tvarkymo srityse.

Pripažindami, kad didžiąją dalį investicijų, reikalingų anglies dioksido neutralumui pasiekti, tiesiogiai ar netiesiogiai turės skirti piliečiai, nekilnojamojo turto savininkai, komunalinių paslaugų teikėjai, infrastruktūros plėtotojai, verslo įmonės ir kiti suinteresuotieji subjektai (iš tiesų, „Material Economics“ atliktame tyrime apskaičiuota, kad tik 17 % investicijų tiesiogiai skirs miestai), miestai atliks pagrindinį vaidmenį mobilizuojant kitus suinteresuotuosius subjektus, naudodamiesi savo planavimo įgaliojimais, savo, kaip komunalinių paslaugų teikėjų akcininkų, vaidmeniu, įgyvendindami piliečiams skirtas iniciatyvas, taikydami paskatas ir skatindami investicijas, skirtas įvairiems suinteresuotiesiems subjektams.

Ištekliai ir kitos iniciatyvos

• NZC misijos platforma turės žinių bazę, kurioje bus pateikiami įkvėpimui ir orientacijai skirti atvejų tyrimai bei pavyzdžiai, taip pat informacinę suvestinę, skirtą miestams stebėti ir lyginti pažangą. Be to, joje bus pateiktas Europos inovacijų ekosistemų žemėlapis, kuriame bus nurodyti klasteriai, inkubatoriai ir paramos programos, remiančios technologijų įmones, teikiančias tvarius sprendimus miestų klimato strategijoms. — Žinių saugykla.
• Judėjimas „Living-in.EU“ siekia paspartinti skaitmeninę transformaciją taip, kad ji padėtų miestams ir bendruomenėms spręsti įvairius socialinius iššūkius, ypač susijusius su klimato kaita.
• Europos klimato paktas.
• Iniciatyva „Naujasis Europos Bauhausas“ (NEB), skirta klimato neutraliai miestų kokybės pertvarkai.
• ICLEI inicijuota Manheimo deklaracija, skirta remti miestus kuriant ir įgyvendinant „Vietinius žaliuosius susitarimus“, taip pat 2020 m. lapkričio mėn. priimta Naujoji Leipcigo chartija, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas ekologiškai tvariam, teisingam ir produktyviam miestų vystymuisi.
• Nacionaliniai energetikos ir klimato planai.
• ES sanglaudos politika.
• ES miestų darbotvarkė.
• ES įgūdžių paktas
• Atkūrimo ir atsparumo priemonė bei planai
• „REPowerEU“ planas
• ES misija: Klimato neutralūs ir pažangūs miestai: įgyvendinimo planas

NZC bandomųjų miestų programa padės atrinkti ir rems Europos miestus, kurie per dvejų metų trukmės bandomąją programą išbandys ir įgyvendins novatoriškus greito dekarbonizacijos metodus, dirbdami įvairiose teminėse srityse ir peržengdami funkcinius barjerus, siekdami paremti sisteminę transformaciją. Atrenkant bandomuosius projektus bus siekiama atsižvelgti į visas miesto sistemas, prisidedančias prie klimato neutralumo, įskaitant mobilumą, energetikos sistemas ir statybinę aplinką, medžiagų ir išteklių srautus, gamtines teritorijas, kultūrines, socialines, finansines ir institucines sistemas bei prieinamas viešąsias erdves. Kiekvienas bandomasis projektas gali būti skirtas visoms šioms miesto sistemoms arba jų deriniui, priklausomai nuo konteksto ir siūlomo bandomojo projekto masto.

Tikimasi, kad bandomųjų projektų miestai per visą bandomojo projekto trukmę išbandys ir įgyvendins novatoriškus sprendimus arba jų grupes miesto ar rajono lygmeniu, išryškindami konkrečias iš novatoriškų veiklos krypčių gautas pamokas bei pasinaudodami miesto lygmeniu sukauptomis žiniomis, pajėgumais ir gebėjimais. Iki bandomojo projekto pabaigos turėtų būti nustatytas aiškus novatoriškų sprendimų rinkinys, parengtas įgyvendinti, plėsti ir (arba) atkartoti. Tai galėtų apimti naujus verslo modelius, politikos iniciatyvas, valdymo naujoves, finansavimo modelius ir atkartojimo ar plėtros strategijas. — Bandomieji miestai.

Atrinkti bandomieji miestai gaus finansavimą ir praktinę pagalbą iš miestų patarėjų bei NZC konsorciumo partnerių, kad galėtų patobulinti savo bandomąsias veiklas prieš pradedant jas įgyvendinti, taip atsižvelgdami į atitikties reikalavimams aspektus ir atrankos proceso metu gautą grįžtamąją informaciją. Miestams ir (arba) vietos bendruomenėms, dalyvaujančioms bandomosiose iniciatyvose, siekiant pritraukti papildomų išteklių, „Mission Platform“ padės surinkti lėšas ir užtikrinti finansavimą, reikalingą visapusiškam įgyvendinimui bei vėlesniems šių iniciatyvų atkartojimo ir plėtros veiksmams.

Galiausiai bus organizuojama daugybė veiklų, skirtų skatinti mokymąsi tarp bandomųjų miestų kaip pagrindinį gebėjimų stiprinimo, sėkmingų inovacijų perkėlimo ir santykių stiprinimo elementą. Draugystės programa (Miestų mokymosi programa) sujungs kiekvieną bandomąjį miestą su dviem ar trimis miestais partneriais iš ES valstybių narių ir (H2020) asocijuotųjų šalių. Draugystės programa siekiama užtikrinti įtraukų dalyvavimą veiksmingose klimato veiksmų priemonėse, skatinti teisingą perėjimą prie tvarios ekonomikos ir stiprinti socialinę sanglaudą. — Bandomasis miestas.

Pasirinktų bandomųjų projektų koordinavimas tiek miestų, tiek ES lygmeniu yra būtinas siekiant sukurti įvairius pavyzdžius, iliustruojančius kelius tolesnei ir plataus masto transformacijai Europos miestuose ir visoje Europos Sąjungoje. Todėl bandomųjų projektų atrankos procesas siekia sukurti strateginį portfelį, kuriame kiekvienas bandomasis projektas turėtų galimybę išbandyti ir parodyti pokyčių kelio įgyvendinamumą konkrečiame kontekste. Kartu bandomųjų projektų miestai papildo vienas kitą, piešdami vaizdą, kaip galėtų atrodyti sisteminiai pokyčiai. — Bandomieji miestai.

Geri pilotai:

• reikia pradėti nuo to, kad, kaip teigiama ES misijos „Klimato neutralūs ir pažangūs miestai“ įgyvendinimo plano žodžiais,
  „Pagrindinė klimato perėjimo kliūtis yra ne klimato požiūriu palankių ir pažangių technologijų trūkumas, o gebėjimas jas įgyvendinti. Dabartinė izoliuota valdymo forma, sukurta ir plėtota tradiciniam miestų veikimui ir paslaugoms teikti, negali paskatinti ambicingo klimato perėjimo. Todėl būtina skubiai įgyvendinti sisteminę pertvarką.“
• siekti sisteminių pokyčių, tikslingai derinant įvairias pokyčių svertus, siekiant sukurti galimybes paspartinti teigiamą poveikį. Šios pastangos galėtų būti sutelktos į vieną ar kelias pagrindines išmetamųjų teršalų sritis
• yra grindžiamos vietos lygmens supratimu ir bendru savęs vertinimu, siekiant nustatyti pagrindines kliūtis ar galimybes, su kuriomis susiduria miestas, siekdamas paspartinti perėjimą prie klimato neutralumo. Todėl bandomieji miestai sutelkia dėmesį į pagrindinius tolesnius žingsnius (t. y. intervencijas, vedančias prie proveržių ir (arba) lūžio taškų), kuriuos miestas turėtų ištirti siekdamas sumažinti savo žalingas emisijas, atsižvelgdamas į įvairių visuomenės dalyvių nuomones
• išbandyti įvairių naujovių derinius, taikant skirtingas pokyčių svertus vienoje išmetamųjų teršalų srityje arba sujungiant skirtingas išmetamųjų teršalų sritis, pvz., kuriant holistinį rajonų lygmens sprendimą arba naujus visam miestui skirtus valdymo mechanizmus, kurie stiprina sisteminius gebėjimus spartinti pokyčius
• stiprinti organizacinį aspektą, siekiant puoselėti „radikalaus bendradarbiavimo“ kultūrą, kad būtų galima išlaikyti ir plėsti bendrus veiksmus, kuriais siekiama klimato neutralumo visoje visuomenėje

Be to, Misijos platforma padės pilotiniams miestams:

• skatinti vidinius pokyčius savivaldybėse, kuriant stabilias tarpinstitucines struktūras, susietas su miestų vadovais
• stiprinti tvirtus ryšius tarp miesto suinteresuotųjų šalių: kitų viešojo administravimo institucijų (regioninių ir nacionalinių), privačiojo sektoriaus, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės ir piliečių bei žiniasklaidos
• stiprinti pastangas siekti klimato neutralumo miestuose nacionaliniu lygmeniu, pasitelkiant „sniego gniūžtės efektą“, kuris susieja bandomuosius projektus su kitų tos pačios šalies miestų pertvarkymu

Pirmaujančiosios miestai:

• paspartinti savo mokymąsi, kaip pasiekti proveržius ir įveikti sisteminės kliūtis, ir
• parodyti įvairius perėjimo kelius, iš kurių kiti Europos miestai galėtų pasimokyti ir pritaikyti juos savo aplinkybėms

Jei įmanoma, bandomųjų miestų veikla bus grindžiama jų ankstesne ir (arba) dabartine inovacijų veikla, atsižvelgiant į tai, kas buvo ir yra išmoko, bei nustatant, ko reikia, kad pokyčiai vyktų sparčiau.

Pavyzdžiai

• Bandomasis miestas orientuojasi į integruotą perėjimą prie naujų mobilumo sprendimų, išnaudodamas savivaldybės vaidmenį technologijų, finansų, reguliavimo, visuomenės įtraukties ir sutarčių sudarymo srityse.
• „Bandomasis miestas“ orientuojasi į „viso rajono“ energetikos pertvarką, siekdamas susieti statybinę aplinką su energetikos sistemomis ir tyrinėdamas naujas finansines priemones, miestų planavimo politiką bei skaitmeninėmis technologijomis sustiprintus valdymo modelius.
• „Bandomasis miestas“ projektas orientuotas į naujų duomenų tvarkymo galimybių tyrimą, derinant jas su rezultatais grindžiamu reguliavimu ir viešųjų pirkimų reforma, bendradarbiaujant su įvairių miesto emisijų sričių atstovais, siekiant geriau suderinti esamus išteklius ir atverti naujus finansavimo šaltinius.

Data / Laikas (CET)	Prekė	Nuoroda
2022 m. kovo mėn.	Punktas: Ankstyvas kvietimo teikti paraiškas tvarkaraščio paskelbimas projekto svetainėje	NZC svetainė
2022 m. birželis	Leidinys: Dalyvių vadovas 2022 m. birželio mėn. vyksiančioje NZC konferencijoje bus pristatytas „Pavyzdinių miestų vadovas“, skirtas padėti miestams parengti paraiškas, kurias jie galės pateikti atviram konkursui. Leidinys: Konkurso gairės Konkurso gairės, įskaitant tinkamumo, vertinimo ir atrankos kriterijus, bus paskelbtos NZC svetainėje, „Mission Portal“ portale bei ES finansavimo ir konkursų galimybių portale, skiltyje „Cascade Funding Calls“ (konkursai dėl kaskadinio finansavimo).	NZC platforma ES misija: Klimato neutralūs ir pažangūs miestai | Europos Komisija Finansavimas ir konkursai (europa.eu)
2022 m. birželio 27 d. 2022 m. liepos 4 d. rugsėjo 5 d.	NZC bandomųjų miestų programa: tikslai, metodika, paraiškos teikimas NZC bandomųjų miestų programa: atrankos kriterijai ir atrankos procesas Techninė informacinė sesija Atviras forumas	birželio 27 d. Liepos 4 d.
2022 m. rugsėjo 5 d., pirmadienis (12.00 val. CEST)	Pradedamas priėmimas Rugsėjo 5 d., pirmadienį, 12.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku (CEST) bus paleistas NZC kvietimo ir dotacijų valdymo modulis. Miestai galės užsiregistruoti šiame modulyje per NZC „Mission“ portalą ir sukurti paraišką su pagrindine informacija. Miestai galės išsaugoti šią paraišką ir grįžti prie jos bet kuriuo metu iki toliau nurodyto pateikimo termino	NZC platforma
2022 m. birželis – spalis	Leidinys: Dažnai užduodami klausimai (DUK) Nuo 2022 m. birželio iki spalio bus sukurtas ir atnaujinamas dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) sąrašas.	NZC platforma
2022 m. lapkričio 4 d., penktadienis (23.59 CET)	Paskutinė registracijos diena Oficialus galutinis terminas, iki kurio reikia pateikti visą paraišką. Po šios datos gautos paraiškos nebus priimamos. Terminas nebus pratęsiamas, o paraiškos pakeitimai po jos pateikimo neįmanomi. Rekomenduojame nustatyti savo vidinį terminą, kuris būtų ankstesnis už šią datą.	NZC platforma
2022 m. lapkritis – 2023 m. sausio mėn.	Peržiūra ir atranka Pasiūlymai bus tikrinami pagal atrankos kriterijus (1 etapas), o reikalavimus atitinkantys pasiūlymai bus vertinami nepriklausomų išorės ekspertų (2 etapas). Pasiūlymai, surinkę minimalų balų skaičių pagal nustatytus kriterijus, pateks į galutinę atranką (3 etapas). Daugiau informacijos apie šiuos etapus bus paskelbta kartu su kvietimo gairėmis, kai bus paskelbtas kvietimas.
2023 m. vasario 28 d.	Sprendimo paskelbimas Oficialūs sprendimai bus išsiųsti pareiškėjams kartu su atsiliepimais.
2023 m. kovo mėn.	Sutarčių rengimas Paraiškos buvo patikslintos atsižvelgiant į atitikties reikalavimams ir atrankos metu gautus atsiliepimus. Atliekami išsamūs patikrinimai ir baigiami rengti patikslinti projektų planai.
2023 m. kovo mėn.	Konkurso rezultatų ir atrinktų bandomųjų miestų paskelbimas Kartu su sutarčių sudarymo procesu NZC platformoje bus paskelbtas atrinktų bandomųjų miestų sąrašas, kuris taip pat bus platinamas per NZC komunikacijos kanalus. Jame bus pateiktas aprašymas, iliustruojantis atrinktą projektų rinkinį.	NZC platforma

NZC bandomųjų miestų programos dalyviams bus teikiama įvairi pagalba ir konsultacijos, padėsiančios parengti ir pateikti paraišką pagal šį kvietimą, pavyzdžiui:

1. NZC bandomųjų miestų programos vadovas
   Šis vadovas skirtas supažindinti projektų teikėjus su NZC bandomųjų miestų programa; jame pateikiama išsami programos struktūros apžvalga, aprašomas numatytas programos įgyvendinimo metodas ir tikėtini rezultatai, taip pat pagrindinės sąvokos ir terminija.
   
   Pareiškėjai raginami remtis šio vadovo turiniu kurdami savo bandomųjų veiklų idėjas ir derindami jas su NZC bandomųjų miestų programa, įskaitant jos vertinimo ir atrankos kriterijus.
2. Informaciniai renginiai
   Išleidęs šį vadovą, NZC konsorciumas taip pat suplanavo informacinių sesijų ciklą, kurio tikslas – padėti miestams kurti bandomųjų veiklų idėjas ir rengti paraiškas. Informacinėse sesijose bus aptariami šie klausimai:
   • NZC bandomųjų miestų programa: tikslai, metodika, paraiškos teikimas
   • Atrankos kriterijai ir atrankos procesas
   • Techninė informacinė sesija
   • Atviras forumas (klausimai ir atsakymai)
3. Misijų portalas
   Pareiškėjai, norėdami teikti paraišką dalyvauti NZC bandomųjų miestų programoje, turės iš anksto užsiregistruoti NZC Mission portale, kur galės naudotis įvairiais ištekliais, taip pat pačiu paraiškų teikimo moduliu.
   
   Portalas „Mission“ miestams suteiks galimybę naudotis:
   
   • NZC įvedimo modulis
   • Praktiniai pavyzdžiai
   • Bendradarbiavimo erdvė, veikianti pagal „peer-to-peer“ principą
   • Žinių saugykla
   • Paraiškų priėmimo ir dotacijų valdymo modulis
   • Sistemos techninės gairės (Skambučių ir dotacijų valdymo modulis)
   • Ateities šio vadovo leidimai
   • Kontaktiniai asmenys „City Advisors“ ir „City Expert Support Facility“
   Be šio vadovo, misijos portale bus paskelbta su kvietimu susijusių dokumentų ir (arba) papildomos medžiagos (pavyzdžiui, gairių, priedų, dažnai užduodamų klausimų ir kitų susijusių dokumentų). Paraiškų teikėjai raginami juos reguliariai peržiūrėti, kad sužinotų apie galimus atnaujinimus, rengdami savo paraiškas. Konkrečius klausimus, į kuriuos atsakymų nėra nei šiame vadove, nei misijos portale, prašome siųsti adresu: pilotcities@netzerocities.eu

NZC City Mokymosi programa – tai kelis mėnesius trunkanti programa, kurios tikslas – perduoti žinias ir stiprinti gebėjimus programoje dalyvaujančiuose bandomuosiuose ir partnerystės miestuose [Twins]. Jos pagrindą sudaro strategija, kuria siekiama daryti poveikį per tarpusavio mokymąsi. Tarpusavio mokymasis – tai švietimo metodas, kai du ar daugiau panašaus išsilavinimo besimokančiųjų sujungiami į porą ir jiems sudaromos sąlygos aktyviai daryti įtaką vieni kitiems keičiantis žiniomis bei bendradarbiaujant sprendžiant problemas. — Miestai partneriai.

NZC šį principą įgyvendiname, kiekvienam bandomajam miestui (arba, jei paraišką teikia keli miestai, miestų grupei) priskirdami du ar tris „dvynukus“. Šie „dvynukai“ bus miestai, kurių situacija panaši į bandomųjų miestų ir kurie gali susidurti su panašiais iššūkiais. Tai gali būti susiję su geografine padėtimi, nacionaliniu kontekstu, socialine ir ekonomine padėtimi ar kitais panašiais veiksniais. Tokiu būdu NZC siekia išplėsti bandomųjų miestų darbo poveikį už pirminės grupės ribų. Programos trukmės metu NZC vadovaus tiems miestams per seriją internetinių ir asmeninių susitikimų. Šių susitikimų tikslas – sukurti aiškų supratimą apie vieni kitų iššūkius ir pasikeisti arba sukurti galimus sprendimus. Numatyta, kad kiekvienas bandomasis miestas su nedidele delegacija vieną kartą aplankys savo porininkus, o porininkai taip pat vieną kartą aplankys bandomąjį miestą.

Ši programa yra privaloma „Bandomasis miestas programos“ dalis. Todėl „Pavyzdinio miesto“ biudžete reikės numatyti tam tikrą procentinę dalį personalo darbo laiko. Programos komanda kreipsis į bandomuosius miestus, kad šie parengtų pritaikytus miestų profilius, siekiant užtikrinti kokybišką porų atranką. Pagal dabartinį grafiką porų kvietimas numatytas 2023 m. birželio mėn., o programos pradžia – 2023 m. rugsėjo mėn. Taip bandomieji miestai turės laiko parengti savo veiklą ir surinkti pirminius įžvalgas. Daugiau informacijos bandomiesiems miestams bus pateikta vėliau.

Iš NZC konsorciumo partnerių organizacijų bus paskirti dešimt klimato neutralumo miestų patarėjų, kurie padės „Misijos“, „Pirmųjų“ ir „Draugystės“ miestams strategiškai skatinti sisteminius pokyčius ir siekti „Misijos“ tikslų. Veikla apims pagalbą miestams prisijungti prie platformos, kad jie galėtų naudotis įrankiais ir ištekliais, mainų tarp miestų palengvinimą ir jų susiejimą su projekto partneriais bei ekspertais, prasmingo bendradarbiavimo tarp miestų, dalyvaujančių bandomųjų miestų programoje ir miestų mokymosi programoje, kūrimą, taip pat nuolatinę paramą ir sisteminių pokyčių gaires bei patarimus, įskaitant poreikių nustatymą ir pagalbą teikiant paraiškas Miesto ekspertų paramos fondui (daugiau apie šią paslaugą žemiau). — Miestai partneriai.

Bus sukurta Miestų ekspertų paramos priemonė (CESF), skirta teikti bandomiesiems miestams tiesioginę ekspertų pagalbą, pritaikytą prie bandomųjų veiklų apimties. CESF tenkins bandomųjų miestų poreikius, susijusius su tikslinėmis veiklomis, kurioms reikalingi ne NZC verslo gebėjimai arba pastangos, viršijančios pradinį paskirstymą esamam NZC partneriui. Fondas bus įsteigtas iškart po bandomųjų miestų atrankos proceso. Miestų patarėjai bendradarbiaus su savo bandomaisiais miestais, kad nustatytų paramos ir ekspertizės poreikius, kuriuos reikės pateikti fondui per specialią paraiškos formą.

Pagalbą teiks NZC konsorciumo partneriai, o tais atvejais, kai konsorciumo viduje trūksta reikiamos kompetencijos, kuri yra būtina tinkamam bandomųjų veiklų parengimui ir įgyvendinimui, bus įtrauktos išorės šalys ir (arba) vietos partneriai, įskaitant NZC praktikos bendruomenės (CoP) narius. Vietos partneriai bus įtraukiami tais atvejais, kai reikalingi riboti gebėjimai, susiję su kontekstu, kultūra ir (arba) kalbos įgūdžiais, arba kai reikalingi intensyvesni vietos gebėjimai.

NZC CoP skatina NZC metodikų taikymą už projekto ribų ir yra vieta, kurioje miestai gali užmegzti ryšius su ekspertais. Tai virtuali erdvė, kurioje miestai gali skelbti savo poreikius, ir duomenų bazė, kurioje specialistai gali burtis į grupes pagal geografinę priklausomybę ir specializacijas bei dalyvauti renginiuose, podkastuose, internetiniuose seminaruose, mokymuose ir sertifikavimo programose, paremtose NZC žinių baze. — Žinių saugykla.

P2P socialinis tinklas ir bendradarbiavimo erdvė yra pagrindinis „Mission“ portalo modulis, skirtas vartotojų, įskaitant miestus, NZC konsorciumą ir platesnę NZC praktikos bendruomenę, sąveikai. Bandomieji miestai jį naudos:

• Susitikimai, ryšių užmezgimas ir bendradarbiavimas su kitais „NetZeroCities“ miestais dalijantis veikla, idėjomis, įžvalgomis ir naujovėmis
• Internetinės erdvės, skirtos virtualioms prasmių paieškos sesijoms, teikimas
• Prisijungimas prie teminėmis sritimis užsiimančių miestų grupių ir tokių grupių kūrimas
• Bendradarbiavimas su partneriais iš Dvyniausių miestų ir partnerystės ryšių plėtojimas — Miestai partneriai.
• Dalijasi savo miesto veikla, idėjomis, įžvalgomis ir naujovėmis
• Sužinoti ir paskelbti apie partnerių miestų renginius / įdomius renginius
• Miestų konsorciumų kūrimas siekiant pasinaudoti išorinio finansavimo galimybėmis
• Privačių dvišalių pokalbių vedimas

Modulio elementas socialinis tinklas sukuria visiems prieinamą atvirą tinklą, kuriame NZC bendruomenės nariai gali laisvai diskutuoti ir skelbti įrašus. Be to, tai bus pirmasis portalo puslapis, kurį vartotojas pamatys prisijungęs, su nuorodomis į svarbiausią kitų modulių turinį, pavyzdžiui, žinių saugyklą ir duomenų ataskaitų funkciją miesto informacinėje lentelėje

grupių puslapiai suteikia erdvę labiau struktūruotam nuolatiniam bendravimui, siūlant dokumentų dalijimosi, internetinių susitikimų ir bendradarbiavimo funkcijas. Vartotojai gali nustatyti privatumo parametrus, todėl bus siūloma įvairių „atvirų“ ir „uždarų“ funkcijų, kurių privatumo parametrus vartotojai galės nustatyti patys. Grupės puslapiai bus sukurti tiek teminiam darbui, tiek „City Learning Programme“ („twin“) darbo grupėms

susitikimai ir renginiai puslapiuose pateikiamos funkcijos, skirtos internetiniams seminarams, prasmės kūrimo sesijoms ir mokymosi renginiams.

Žinių bazė

NZC/„Mission Platform“ žinių bazėje bus pateikta išsami geriausios praktikos pavyzdžių iš visos Europos miestų apžvalga. Žinių bazės tikslas – įkvėpti miestus imtis konkrečių veiksmų siekiant klimato neutralumo kiekviename vertės grandinės etape ir įtraukiant visas miesto sistemas, kad būtų pasiektas platesnis poveikis

Jame bus:

• Pažangiausi sprendimai (suskirstyti pagal pagrindines temines sritis, kuriose reikia imtis veiksmų įvairiose srityse, kuriose išmetamųjų teršalų kiekis turi būti sumažintas)
• „Horizontas 2020“ projektų sprendimų apžvalga (sisteminta pagal tą patį principą)
• Multimedijos atvejų analizės (dėl klimato veiksmų)
• Socialinės inovacijos atvejų analizė
• Piliečių ir suinteresuotųjų šalių įtraukimo metodikų atvejų analizė
• Politikos sistemų duomenų bazė
• Informacinė priemonė apie finansavimo šaltinius

Be žinių bazės išteklių, NZC/Mission platforma miestams siūlys individualizuota ekspertų pagalba, kad jie galėtų išsamiau išnagrinėti konkrečius sprendimus, koncepcijas, kliūtis ir papildomą naudą pasinaudodami Miestų ekspertų paramos priemone (šio vadovo 3.2 skyrius).

Darbas, susijęs su sistemos pertvarkymu, reikalauja tvirto politinio ir visuomenės pritarimo. Tai reiškia didelio masto pokyčius esant neapibrėžtumui. Tai neišvengiamai sukels sukrėtimus ir pokyčius, kurie bus juntami žmonių kasdieniame gyvenime. Kad šie pokyčiai įsitvirtintų, bus svarbu diegti naujas valdymo formas, kuriose akcentuojamas bendradarbiavimas, dalyvavimas ir eksperimentavimas.

Norint, kad sistemų pertvarka būtų įmanoma miesto mastu, būtina giliai suvokti papildomą naudą ir tarpusavyje susijusią vertę. Jei nebus pripažinti teigiamieji klimato perėjimo padariniai, pvz., sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei, vietos ekonomikai bei švietimui, visada bus sunkiau įrodyti, kad tai yra ekonomiškai naudinga. Atsisakant pripažinti tik kiekybiškai įvertinamas ir pinigais išreiškiamas naudas, miestai gali drąsiai kurti teigiamą ir holistinę ateities viziją, kurioje pripažįstamos daugialypės tarpusavio priklausomybės tarp departamentų.

Pagrindinis NZC bandomųjų miestų programos principas – pirmiausia išsiaiškinti problemas, susijusias su bandomųjų veiklų sritimi, tiek kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, tiek apie struktūrines, technines, institucines, socialines, ekonomines ir kultūrines kliūtis, trukdančias pokyčiams.

Todėl savo pasiūlymuose, skirtuose NZC bandomųjų miestų programai, miestai pirmiausia bus raginami nustatyti miestų sistemas , su kuriomis jie dirbs, su tomis miesto sistemomis susijusias išmetamųjų teršalų sritis bei dabartines kliūtis transformaciniams pokyčiams, o tada – potencialias sisteminės sprendimai arba naujovės, kurias reikėtų įdiegti ir iš kurių reikėtų pasimokyti per dvejus iniciatyvos metus.

Norint pasiekti nulines emisijas miestuose, reikės imtis drastiškų mažinimo ir kompensavimo priemonių visose miestų sistemose, pvz.: energetikos, transporto, pastatų, maisto, vandens, medžiagų naudojimo srityse, ir susiję emisijų šaltiniuose, pvz.: iš elektros tinklo tiekiamoje energijoje, pramonėje ir gamybos sektoriuje, žemės ir miškų ūkyje, atliekų tvarkyboje ir kt. Šiam tikslui turėtų būti diegiamos ir naudojamos technologijos bei novatoriški sprendimai.

Visame mieste reikės imtis veiksmų, sutelkiant dėmesį į šiuos prioritetus (paimta iš ES informacinio rinkinio miestams, parengto Miestų misija):

• Išmetamųjų teršalų, susidarančių deginant iškastinį kurą, mažinimas visuose pastatuose ir objektuose (stacionari energija); juk pastatai sudaro 40 % energijos suvartojimo miestuose. Nulinio anglies dioksido kiekio pastatų skatinimas, energijos suvartojimo pastatuose mažinimas, esamų pastatų energetinio efektyvumo gerinimas, elektrifikacija ir perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
• Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas, susijęs su elektros energijos suvartojimu ir centralizuotu šildymu bei vėsinimu (energijos gamyba): skatinant tvaresnę energijos gamybą – mažai anglies dioksido išskiriančią energiją, ekologišką energiją, atsinaujinančiųjų išteklių plėtrą ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos naudojimą, siekiant visiškai dekarbonizuoti energijos tiekimą.
• Sumažinti iškastinio kuro deginimo metu susidarančių teršalų kiekį visos transporto priemonės ir transportas, kartu skatinant ekologiškesnes ir saugesnes transporto rūšis, viešąjį transportą, ėjimą pėsčiomis ir važiavimą dviračiu, taip pat naudojant anglies dioksido neišskiriančius ir alternatyvius degalus.
• Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas, susijęs su atliekomis, susidarančiomis miesto ribose, taikant aplinkos tausojanti ekonomika metodą, siekiant kuo labiau sumažinti išteklių naudojimą bei atliekų susidarymą, taršą ir anglies dioksido išmetimą
• Išmetamųjų teršalų mažinimas, susijęs su žemės naudojimo pokyčiais, įskaitant žemės ūkį, miškininkystę ir kitą žemės naudojimą. Šiuo atžvilgiu gamtos pagrįsti sprendimai įgyvendinimas taip pat yra labai svarbus siekiant spręsti likusių išmetamųjų teršalų problemą, pavyzdžiui, kuriant anglies dioksido sankaupų šaltinius.
• Mažinant cheminiai procesai pramonėje išmetamųjų teršalų kiekį, siekiama, kad pramonė taptų ekologiškesnė ir tvaresnė.

Skaitmeninis ryšys miestuose taip pat yra vienas iš pagrindinių visapusiškų prioritetų, siekiant tobulinti ir remti tolesnę pažangą
visiems miestų procesams ir savivaldybių bei gyventojų sprendimų priėmimui. Skaitmeninis ryšys ir įrankiai gali padėti apjungti ir analizuoti duomenis, teikiant informaciją ir įžvalgas, taip sudarant pagrindą veiksmingesniam ir tvaresniam politikos formavimui bei miestų planavimui. Skaitmeninimas, skaitmeninis ryšys ir įrankiai gali padėti apjungti ir analizuoti duomenis, teikiant informaciją ir įžvalgas, taip sudarant pagrindą veiksmingesniam ir tvaresniam politikos formavimui, miestų planavimui ir (be kita ko) miestų energetikos sistemų veikimui. Skaitmeninimas gali pagerinti gyvenimo kokybę miestuose įvairiose srityse (saugumas, sveikatos priežiūra, mobilumas ir kt.), pavyzdžiui, padėdamas priimti sprendimus, pagrįstus duomenimis, kurie bus naudingi piliečiams ir, galbūt, sumažins energijos suvartojimą.

Miestų perėjimas prie anglies dioksido išmetimo nulio lygio yra kupinas struktūrinės, techninės, institucinės, socialinės ir ekonominės bei kultūrinės kliūtys. Didelė dalis jų bendrų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų yra susijusi su sudėtingomis sritimis, kurios nėra pavienės problemos, o sudaro susipynusių problemų tinklą. Dar blogiau, jos dažnai yra prieštaringos. Todėl problema vienam miesto suinteresuotajam subjektui gali būti galimybė kitam.

Jei miestai nori sparčiau siekti klimato neutralumo tikslų, be išmetamųjų teršalų sričių jiems reikia giliai suprasti kliūtis ir problemines sritis, siekiant pereiti nuo pavienių sprendimų prie labiau integruotų ir holistinių „portfelio“ metodų, galinčių paskatinti sisteminę transformaciją. Tai reiškia:

• Supratimas apie atotrūkį tarp dabartinių išmetamųjų teršalų kiekio ir su Paryžiaus susitarimu suderinto mažinimo plano,
• sudaryti išsamų vaizdą apie tarpsektorines ir tarpdisciplinines pagrindines problemas bei kliūtis, trukdančias įgyvendinti numatytą planą, ir
• bendrai kuriant įvairias galimas daugelio suinteresuotųjų šalių priemonių grupes, skirtas kliūtims pašalinti.

Pavyzdžiai ir atvejų analizė
Dažniausiai pasitaikančios kliūtys gali būti susijusios su įgūdžių trūkumu ir duomenų sistemų trūkumais, politinio suderinamumo stoka, problematiškomis valdymo struktūromis, finansinių paskatų stoka arba nepalankiomis kultūrinėmis ir elgsenos tendencijomis – visa tai gali turėti įtakos bet kurioms miesto sistemoms ir susijusioms emisijų sritims, pavyzdžiui, mobilumui, energetikai ir pastatams. Toliau pateikiami keletas pavyzdžių / atvejų tyrimų, iliustruojančių, kaip gilus tarpusavyje susijusių kliūčių ir problemų sričių supratimas padėjo sukurti naują kelią:

• Energijos paslaugų įmonės (ESCO) yra sėkmingi pavyzdžiai, kaip sujungti įvairių sektorių kliūtis į vieną sprendimą, pasinaudojant sistemų sąsajų ekspertų žiniomis, kad būtų galima išspręsti daugelį problemų iš karto, įskaitant energijos taupymo projektų kūrimą ir įgyvendinimą, modernizavimą, energijos taupymą, energetikos infrastruktūros paslaugų užsakymą, elektros energijos gamybą ir tiekimą bei rizikos valdymą.
• „Vieno langelio“ principu veikiančios tarnybos gali padėti namų ir pastatų savininkams suteikti vieną prieigos tašką, per kurį būtų galima pasinaudoti nebrangiomis visos namo renovacijos paslaugomis.Šis programos modelis buvo taikomas daugelyje Europos šalių, kaip nurodyta Europos Komisijos surinktuose atvejų tyrimuose Vieno langelio principu veikiančios tarnybos pastatų energetiniam atnaujinimui. „Vieno langelio“ modernizavimo programa, skirta esminiam energijos vartojimo efektyvumo didinimui, yra panaši į apsilankymą automobilių salone, kur vienu metu pasirenkama markė ir modelis, funkcijos bei estetinės specifikacijos, taip pat finansavimo ir priežiūros planas. Taikant šį modelį visam namui modernizuoti, gyventojai ir pastatų savininkai gali nustatyti savo modernizavimo poreikius, susirasti rangovus ir pasinaudoti įvairiais finansavimo šaltiniais, kad visiems reikalavimus atitinkantiems dalyviams visos priemonės būtų prieinamos už mažą kainą arba nemokamai. Savo žingsnis po žingsnio vadove Kaip įsteigti vieno langelio principu veikiančią integruotą namų energetinio atnaujinimo tarnybą, „Innovate“ nurodo 7 pagrindines vieno langelio principu veikiančios tarnybos paslaugas: ilgalaikis ir prieinamas būstas; Įtraukimo procesai; Individualiai pritaikyti produktai; Energetinis atnaujinimas ir finansinis planas; Komunikacijos ir rinkodaros įrankiai; Proceso koordinavimas; ir Rezultatų garantija. Jie taip pat nurodo tris galimus paslaugų lygius: nuo palengvinimo iki koordinavimo ir „visko įskaičiuota“.

Štai keletas pavyzdžių, kaip techninis sprendimas gali nepavykti dėl to, kad nebuvo iki galo suprastas ryšys tarp kliūčių ir problemų:

• institucinė inercija ir priklausomybė nuo praeities: Pavyzdžiui, perėjimas prie pažangios (skaitmeninės) elektros tinklo sistemos gali turėti neigiamą poveikį aplinkai dėl energijos, reikalingos duomenų tvarkymo skaičiavimams atlikti. Todėl svarbu paklausti, ar daugiau išmetamųjų teršalų sukelia neefektyvus tinklas, ar duomenimis pagrįstas efektyvus tinklas, kuriam reikalingi dideli skaičiavimo pajėgumai. Iki šiol nėra jokių išsamių tyrimų, kurie padėtų padaryti išvadas šioje srityje.
• Vartotojų nepriėmimas / nesusidomėjimas: Pavyzdžiui, aktyvios arba bendros mobilumo priemonės gali būti mažiau populiarios dėl kultūrinių veiksnių, pavyzdžiui, dėl to, kad automobilis laikomas statuso simboliu. Automobiliai vis dar vertinami kaip vertingas ir trokštamas turtas. Tokie įsitikinimai gali trukdyti keisti elgesį ir stabdyti ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar bendros mobilumo priemonių naudojimą.
• Rinkos galia ir esamų rinkos dalyvių politinė įtaka: Prieiga prie kapitalo ir jo kaina: yra pagrindinis veiksnys, lemiantis sisteminės inovacijos pradžią. Be investicijų skatinimo mokesčių politika ar subsidijomis, reikės finansinių inovacijų, kurios padėtų sumažinti investicijoms pritrauktų lėšų sąnaudas ir užtikrinti saugesnį bei greitesnį lėšų pritraukimą. Pavyzdžiui, medinių pastatų statyba, derinama su žiedinės ekonomikos principu, gali drastiškai sumažinti 3-iojo tipo išmetamųjų teršalų kiekį mieste, kuris, nors kol kas nėra reguliuojamas, dažnai sudaro didžiausią dalį išmetamųjų teršalų kiekio, už kurį atsakingas miestas. Tačiau medinių pastatų rinka turi būti sukurta nuo nulio. Miestai turi atlikti savo vaidmenį mažindami įsitraukiančių dalyvių pritaikymo riziką, kad būtų sudarytos sąlygos perėjimui.
• Technologijų raidos trajektorijos ir priklausomybė nuo esamų sprendimų: Pavyzdžiui, investicijos pernelyg dažnai nukreipiamos į tradicines transporto ir energetikos infrastruktūras dėl didelių negrįžtamų kapitalo investicijų bei technologinės ir institucinės priklausomybės.

Kaip matyti iš ankstesnių skyrių, problemos, su kuriomis susiduria miestai spręsdami klimato kaitos klausimus, kyla iš daugybės sudėtingų sistemų, sudarytų iš įvairių – gamtinių, technologinių, socialinių, kultūrinių, santykių ir institucinių – elementų, kurie yra glaudžiai susiję. Dauguma klimato veiksmų metodų bando spręsti šį sudėtingumą suskaidydami problemą į mažesnes dalis ir sutelkdami dėmesį į kiekvieną dalį atskirai. Taip dažnai nepastebimos nei problemų tarpusavio sąsajos, nei pagrindinės priežastys. Todėl NZC bandomųjų miestų programa spręs miestų klimato iššūkius pasitelkdama sistemų inovacijas, skirtas sistemų pokyčiams.

Pavyzdiniams miestams bus teikiama parama, kad jie galėtų spręsti problemines sritis, kuriose yra didžiausias potencialas sukurti naujus perėjimo kelius. Jie spręs dažnai unikalias ir sudėtingas vienos ar kelių emisijų sričių (pvz., mobilumo, energetikos sistemų, ir pan.), tuo pačiu tyrinėdami kombinuotąsias pokyčių svertus (pvz., duomenis ir technologijas, valdymą ir politiką, finansus, kultūrą ir dalyvavimą, taip pat socialines inovacijas) su aiškiu tikslu pasiekti nustatymas proveržius ir lūžio taškus. Šie holistiniai požiūriai, kartu su suderintų veiksmų serija, kuri beveik neabejotinai apims bendradarbiavimą tarp daugybės suinteresuotųjų šalių, gali aiškiai sukurti papildomą naudą ir paskatinti daugybę teigiamų pokyčių grandinių.

Šis požiūris vadinamas „sisteminiu mąstymu“: problemų suvokimas ir analizė, sutelkiant dėmesį į tai, kaip sistemos dalys yra tarpusavyje susijusios. Jo tikslas – siekti „sistemų inovacijų“: visos sistemos transformacijos, sprendžiant sudėtingas problemas ir veikiant tarpusavio priklausomybę tarp daugybės pokyčių svertų – pavyzdžiui, gebėjimų ir pajėgumų stiprinimo; kultūros, dalyvavimo ir socialinių inovacijų; valdymo, politikos ir reguliavimo; finansų ir verslo modelių; technologijų.

Sistemų inovacijos yra orientuotos į problemų sprendimą, reikalauja laiko ir gali būti vertinamos kaip pereinamieji etapai. Vienas iš pagrindinių viešosios politikos uždavinių – ištirti ir apibrėžti šiuos pereinamuosius kelius – būtent tai bandomosios veiklos padės miestams padaryti.

Pavyzdys, iliustruojantis daugialypę pokyčių grandinę, yra subsidijos saulės energijai, kurios paskatino šios pramonės šakos augimą. Tai savo ruožtu lėmė sparčią saulės energijos kainų mažėjimą ir tolesnį augimą – rezultatas toks, kad saulės energija dabar yra pigiausia energijos rūšis istorijoje (Carbon Brief). Proveržiai taip pat gali reikšti gilių kliūčių pokyčiams įveikimą ir (arba) pašalinimą – pavyzdžiui, miesto valdžios bendravimo su piliečiais, duomenų tvarkymo ar programų naudos įvertinimo būdų keitimą, o tai gali atverti daugybę kitų pokyčių galimybių.

Pavyzdžiai ir atvejų analizė

Sisteminių inovacijų priemonių ir praktikos pavyzdžiai

• Leidinyje „Future Stewards“ „10 priemonių sisteminiams pokyčiams siekiant anglies dioksido neišskiriančio pasaulio“ pateikiami trumpi įvairių sisteminių pokyčių metodų aprašymai ir kiekvieno iš jų pavyzdžiai.
• JTVP kuria metodiką, grindžiamą portfelio principu – jų naujausioje publikacijoje „Sistemos pokyčiai: vadovas, kaip taikyti portfelio principą“ išsamiai aprašoma, kokią patirtį jie įgijo, ir pateikiama jų darbo pavyzdžių.
• Švedijos programa „Viable Cities“ bendradarbiauja su 23 savivaldybėmis, siekdama įtvirtinti sisteminį požiūrį į klimato perėjimą, kad iki 2030 m. būtų pasiektas klimato neutralumas. „Viable Cities“ – tai strateginė inovacijų programa Švedijoje, skirta perėjimui prie klimato neutralumo ir tvarių miestų. Programos misija – klimato neutralūs miestai 2030 m., kuriuose visi galėtų gyventi gerai, neperžengiant planetos ribų. „Viable Cities“ yra naujų bendradarbiavimo formų tarp miestų, pramonės, akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų institutų ir pilietinės visuomenės katalizatorius. Tikslas – pakeisti Švedijos miestų veiklos būdą, kad jis atitiktų nacionalinius, aplinkos ir klimato tikslus, taip pat tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su Pasauliniais tvarumo tikslais – Darbotvarke 2030 – ir Paryžiaus susitarimu. Programos laikotarpis – 2017–2030 m., ją įgyvendina „Vinnova“, Švedijos energetikos agentūra ir „Formas“, o atsakinga institucija yra Švedijos energetikos agentūra.
• Daugybė EBPO atvejų tyrimų pateikiama nuo 76 puslapio jų ataskaitoje „Sistemų inovacijos: Sintezės ataskaita, apimanti tvarų būstą, modernizavimą, pažangiuosius miestus, e-mobilumą, ekologišką augimą, ilgalaikę priežiūrą ir klasterių politiką.
• Žvelgiant už Europos ribų, galima rasti daugybę pavyzdžių, išnagrinėtų „American Journal of Community Psychology“ specialiajame numeryje, skirtame sistemų pokyčiams, kuriame aptariamas procesas, skirtas institucinio rasizmo sveikatos priežiūros sistemoje problemai spręsti; strategiją, skirtą išgauti ir pakeisti tarpinstitucinių komandų narių naudojamus mąstymo modelius; pastangas sukurti sveikatos kompetentingą bendruomenę kaimo vietovėje Pietų Afrikoje, kurią kamuoja ŽIV/AIDS; veiksmų tyrimo pastangas su policijos departamentu, siekiant paremti perėjimą prie bendruomeninės policijos veiklos ir dar daugiau.
• Sisteminių sprendimų, skirtų uždarosios ekonomikos diegimui regionuose, pristatymas

Pavyzdžiai, kai nesilaikoma sisteminio inovacijų požiūrio

• Klasikinis pavyzdys – būsto rinkos atvejis. Vyriausybės dažnai įsikiša pasiūlos pusėje (t. y. statydamos socialinį būstą arba palengvindamos mažesnes pajamas gaunančioms grupėms patekti į privačią rinką per nuomos kainų reguliavimą), tačiau jos taip pat įsikiša ir paklausos pusėje, taikydamos fiskalinę ir mokesčių politiką, siekdamos skatinti nuosavybės įsigijimą, o tai gali lemti rentų siekimą ir kainų kilimą. Savo ruožtu tai gali lemti papildomas intervencijas pasiūlos pusėje, turinčias nenumatytų pasekmių, ir pradinės problemos (prieinamų būstų trūkumo) išlikimą bei naujų problemų (būsto burbulų, miestų plėtimosi) atsiradimą (OECD, 2015).

Nėra vieno stebuklingo recepto, kaip miestui pasiekti „net-zero“ tikslą. Tai reiškia, kad norint pasiekti klimato neutralumą būtina sąmoningai derinti įvairias priemones. Taigi bandomųjų veiklų tikslas – sukurti ir įgyvendinti priemonių rinkinius, veikiančius kelis pokyčių svertus, kitaip tariant, vienu metu veikiančius kelis skirtingus, bet tarpusavyje susijusius problemos aspektus, pasitelkiant įvairias, tačiau viena kitą papildančias priemones. Bandomosios veiklos, atveriančios kelius link proveržio išmetamųjų teršalų mažinimo srityje, yra tos, kurios sukelia keletą tarpusavyje sustiprinančių dinamikų technologijų, valdymo ir politikos, finansų ir verslo modelių, kultūros, dalyvavimo, socialinių inovacijų ir teisingo perėjimo, gebėjimų ir pajėgumų stiprinimo srityse, siekiant paspartinti transformacinius pokyčius vienoje ar keliose išmetamųjų teršalų srityse.

„NetZeroCities“ pokyčių veiksnius skirsto į:

• Technologija: – tai įrankiai, priemonės ar infrastruktūra, tiek materialūs, tiek nematerialūs, naudojami praktinėms problemoms spręsti. Pavyzdžiai (sąrašas nėra išsamus): transporto priemonės, pavyzdžiui, dviračiai ar traukiniai; informacinės technologijos, pavyzdžiui, programinė įranga, šviesolaidiniai kabeliai ar dirbtinis intelektas; energijos gamybos, saugojimo ar paskirstymo įranga; stacionariosios energijos sistemos, pavyzdžiui, šilumos siurbliai, pastatų technologijos.
• Valdymas ir politika: procesai, kuriais suteikiami įgaliojimai, priimami sprendimai, suderinamos, įgyvendinamos ir keičiamos taisyklės, taip pat pačios taisyklės, išreikštos įstatymų, normų ir reglamentų forma.
• Finansai ir verslo modeliai: – tai priemonės, kuriomis skiriamas finansavimas, taip pat būdai, kuriais organizacijose suvokiama ir apibūdinama vertės kūrimas.
• Kultūra, dalyvavimas ir socialinės inovacijos: socialinis elgesys ir normos, įskaitant tas, kurios apibrėžia, kaip žmonės, atskirai arba grupėmis, dalyvauja demokratiniame sprendimų priėmime, taip pat būdus, kuriais jie kuria ir įgyvendina sprendimus, skirtus gerinti asmeninę ir kolektyvinę gerovę bei užtikrinti teisingą perėjimą.
• Gebėjimų stiprinimas: organizacijos išteklių (darbo jėgos, įrangos, lėšų, asmenų laiko ir energijos) bei įgūdžių, žinių, mąstysenos ir elgesio tobulinimas, siekiant pasiekti norimą poveikį.

Pavyzdžiai ir atvejų analizė

• Modernizavimas yra viena iš perspektyvių sričių, kurioje galima imtis priemonių išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, tačiau ji kelia mums nemažai iššūkių. Technologijos jau yra, tačiau vis dar susiduriama su kliūtimis rengiant verslo modelius, kurie atspindėtų modernizavimo ekonominį daugiklio efektą. Namų savininkams dažnai trūksta motyvacijos dalyvauti modernizavimo programose, o sunkumai įtraukiant platesnius papildomus privalumus gali padaryti modernizavimą mažiau patrauklų, o veikėjų koordinavimo ir valdymo mechanizmai, ar tai būtų bendruomenės vizijos kūrimas, ar veiklos rezultatų sutartys, gali stabdyti procesą. Daugelis eksperimentų sprendžia tik vieną iš šių kliūčių, todėl retai pavyksta padidinti poveikį. Jungtinės Karalystės „Green Homes Scheme“ nesėkmė buvo nesenas pavyzdys, parodantis šio požiūrio ribotumą. NZC bandomųjų miestų atstovai turi veikti pasitelkdami įvairias pokyčių svertus. Modernizavimo atveju tai reikštų eksperimentavimą su finansavimo ir verslo modelių priemonėmis, kurios atveria kelią verslo modelio, apimančio papildomą naudą ir daugiklio efektą, kūrimui, kartu su kultūrinėmis, dalyvavimo ir socialinių inovacijų intervencijomis, kurios padeda namų savininkams priimti ir pritarti modernizavimui rajono ar miesto lygmeniu.
• Kitas pavyzdys, paimtas iš 2015 m. EBPO ataskaitos „Sisteminės inovacijos“, rodo, kad senstanti visuomenė gali lemti darbo jėgos mažėjimą, sveikatos priežiūros išlaidų didėjimą ir mokesčių bazės mažėjimą. Trumpalaikės politikos priemonės, skirtos darbo jėgos migracijai riboti, ilgalaikėje perspektyvoje gali dar labiau pabloginti senėjimo sukeltą darbo jėgos mažėjimą. Inovacijos ir technologijos neabejotinai yra dalis sprendimo, tačiau pačios savaime jos nėra pakankamos. Iš tiesų, technologijos turi būti derinamos su kitomis pokyčių svertomis, kad būtų sprendžiami ekonominiai ir socialiniai uždaviniai, o jų įgyvendinimui reikės papildomų organizacijų ir institucijų inovacijų, taip pat vartotojų ir piliečių pritarimo.

Socialinė inovacija turi daug apibrėžimų, tačiau iš esmės tai yra tokia inovacijos forma, kurios tikslai ir priemonės yra socialinio pobūdžio (Murray ir kt., 2010): tai reiškia naujų idėjų, paslaugų ir modelių kūrimą, kurie padėtų geriau spręsti socialines problemas (EB, 2020). Apskritai tai reiškia, kad tai yra inovacija, kuri yra „socialinė“ savo tikslais, procesu ir rezultatais. Todėl ji suteikia miestams galimybes:
(1) teikti sprendimus, padedančius patenkinti vietos lygmens socialinius poreikius, kurių iki šiol nebuvo patenkinti;
(2) įtraukti sistemos dalyvius į sprendimų bendrą kūrimą ir bendrą įgyvendinimą (ir taip savaime mažinti inovacijų riziką);
(3) daryti ilgalaikį teigiamą socialinį poveikį įvairiais lygmenimis (geografiniu, problemų apimties); ir
(4) įtraukiant įvairius dalyvius į plėtros procesą ir stiprinant gebėjimus, prisidėti prie kultūrinių ir elgsenos pokyčių, kurie skatina kurti atsparias ir lanksčias inovacijų ekosistemas, gebančias sutelkti dalyvius ir išteklius bendroms užduotims įgyvendinti.

Socialinės inovacijos gali tapti strateginiu NZC ir „Bandomieji miestai Call“ privalumu šiais būdais: Socialinės inovacijos metodai gali padėti miestams diegti įvairius dalyvaujamąjį ir įtraukųjį vystymąsi skatinančius modelius, siekiant išspręsti konkrečias problemas (žr. „City Studio“, „City Lab Mannheim“, projektą „Gendered Innovation“); taip pat sutelkti ekosistemos dalyvius aplink „Mission“ iniciatyvą (žr. „Local Energy Communities“ („Mission“ Valensijoje);

Be to, jos gali padėti sukurti palankias sąlygas inovacijoms (stiprinti gebėjimus skatinant įsitraukimą; sutelkti tinklus bendriems iššūkiams spręsti) (žr. „Superblokus“ Vitorijoje-Gasteize (ir Piliečių paktą dėl tvaraus judumo)) bei remti esamų sprendimų, skirtų anglies dioksido išmetimo mažinimui, plėtrą ir diegimą platesniu mastu.

Gilesniu lygmeniu socialinės inovacijos gali prisidėti prie socialinių praktikų keitimo ir atsparios bei lanksčios inovacijų ekosistemos kūrimo, stiprinant gebėjimus ir mokantis praktiškai (žr. „Viable Cities“ programą; Cloughjordan ekokaimą).

Be to, „Pilotinių miestų“ kvietime socialinės inovacijos siūlo būdus, kaip įtraukti regioninius ir miestų veikėjus į veiksmų planą (pavyzdžiui, kuriant ir rengiant sprendimų rinkinį misijai, nesvarbu, ar tai būtų esamų sprendimų plėtojimas, ar naujų kūrimas) bei stiprinant gebėjimus taikyti naujus vystymosi metodus ir priemones, įtraukiančias veikėjus, ypač naudos gavėjus, į sprendimų kūrimą ir jų įgyvendinimą.

Lyčių aspektas: 2020 m. Europos Komisija paskelbė ataskaitą „„Lyčių aspekto įtraukimas į inovacijas 2“ – ataskaitą apie tai, kaip įtraukianti analizė prisideda prie mokslinių tyrimų ir inovacijų. Leidinyje pateikiami su lytimi, socialine lytimi ir intersekcionaline analize susijusių terminų ir metodų apibrėžimai, taip pat pateikiami tarpdisciplininiai atvejų tyrimai, kuriuose parodoma, kaip integruoti lyčių aspektą į įvairias mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis, įskaitant klimato kaitą ir urbanistinį projektavimą. „Gendered Innovation“ projektas, kurį bendrai finansuoja Europos Komisija, taip pat parengė kontrolinius sąrašus, skirtus remti įtraukią inžineriją, miestų planavimą ir dizainą, taip pat metodus, kaip kurti inovacijų procesus.

Pavyzdžiai ir atvejų analizė

• City Lab Bristol
• Nappi Naapuri
• „Real Junk Food Berlin“
• Paryžius per 15 minučių (Spauskite čia norėdami pamatyti koncepcinę kortelę)
• Cloughjordan ekokaimas
• Bolonijos piliečių paktas (Spauskite čia, jei norite sužinoti daugiau apie dalyvaujamąjį biudžetą.)
• City Studio
• „City Lab“ Manheimas
• Vietos energetikos bendruomenės (Missions Valencia)
• Superblokai Vitorijoje-Gasteize (ir Piliečių paktas dėl tvaraus judumo)
• Programa „Gyvybingi miestai“
• Projektas „Gendered Innovation“

Ištekliai ir (arba) būsimi platformos ištekliai bei paslaugos, į kuriuos miestai turėtų atkreipti dėmesį

• NZC socialinių inovacijų trumpieji straipsniai
• NZC socialinių inovacijų vaizdo įrašas
• NZC žinių bazė
• Socialinių inovacijų mokymosi medžiaga (MOOC)
• „Siscode“ mokymosi centras

Klimato kaita yra sudėtingas ir sunkiai išsprendžiamas reiškinys, kuris peržengia politinius ciklus ir sienas bei vyksta per ilgą laiką. Klimato krizė yra ne tik mūsų demokratijų ištvermės išbandymas, bet ir galimybė, nepaisant didelių iššūkių, jas atnaujinti, atsižvelgiant į dabartinius poreikius ir technologines galimybes. Veiksmingi atsakymai, atitinkantys būsimų iššūkių mastą, reikalauja tapti demokratiškesniais, labiau bendradarbiaujančiais ir kolektyviai orientuotais į veiksmus, o norint kartu kurti sprendimus, turinčius apčiuopiamą poveikį žmonių kasdieniam gyvenimui ir nepaliekantys nė vieno nuošalyje, reikia daugiau nei vien tik technologinės pažangos.

Klimato krizė verčia imtis sisteminio lygmens pertvarkos visuomenėje ir mūsų miestuose. Tai reiškia, kad pertvarkos procese turi dalyvauti platesnė ekosistema, apimanti ne tik vietos savivaldybes, bet ir miesto gyventojus, įmones, inovacijų veikėjus (tokius kaip universitetai ir kiti mokslinių tyrimų, plėtros bei inovacijų subjektai), nevyriausybines organizacijas bei pilietinę visuomenę.

Toliau pateikti skyriai skyriuje „Veiksnumas“ iš esmės yra tos pačios temos variacijos: sukurti kritinę masę, skatinant įsitraukimą ir bendradarbiavimą, siekiant reikšmingų ir ilgalaikių pokyčių.

Bendradarbiavimas miesto administracijoje yra itin svarbus. Klimato perėjimas apims visus skyrius: būsto, transporto, sveikatos, švietimo, miestų planavimo, energetikos ir ekonomikos. Kai klimato perėjimas laikomas išskirtinai aplinkos apsaugos komandos atsakomybe, dažnai sunku jam suteikti reikiamą pagreitį. Sėkmės veiksnys yra stiprių horizontalių komandų, gebančių formuoti politiką ir naudotis biudžetais įvairiuose skyriuose, kūrimas.

Tačiau bendradarbiavimas neturėtų apsiriboti savivaldybės ribomis – dalyvauti turi galėti ir kiti. Daugelis kitų veikėjų, pavyzdžiui, ligoninės, universitetai, mokyklos, privačios įmonės (tiek didelės korporacijos, tiek MVĮ) ir pilietinė visuomenė, gali remti misiją keisdami savo politiką ir lėšų panaudojimo būdus. Sukuriant tarporganizacines komandas, kurios bendrai vadovauja misijai, miesto valdžia gali paspartinti savo darbą. Taip pat svarbu žvelgti ne tik į išorę, bet ir aukštyn – užmegzti ryšius su regioninėmis ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, siekiant sukurti tvirtas daugiapakopio valdymo partnerystes.

Galiausiai miestai turės dirbti eksperimentuodami ir taikydami iteracinį metodą. Problemos, su kuriomis jie susiduria, yra sudėtingos ir neturi aiškių ribų. Bandymai jas spręsti neišvengiamai sukels reakcijas iš pačios sistemos vidaus. Taikant standartinį „analizuoti, planuoti, įgyvendinti“ metodą kyla pavojus, kad miestai investuos tiek laiko, tiek pinigų į sprendimus, kurie realiomis sąlygomis yra neįgyvendinami. Tačiau taikant refleksyvų valdymo metodą „planuoti, išbandyti, kartoti“ padedama stiprinti pasitikėjimą pasirinktu keliu, taip pat suteikiama galimybė kitiems dalyviams formuoti darbą jo vystymosi eigoje. Būtent todėl mokymosi spartinimas tapo tokiu svarbiu perėjimo varikliu (pavyzdžiui, „Viable Cities“ požiūryje). Ten, kur jų dar nėra, miestai turės sukurti procesus, leidžiančius greitai išmokti iš nedidelių eksperimentų ir panaudoti šias žinias formuojant politiką.

Santrauka: Klausimai, kuriuos reikia užduoti sau – valdymas ir dalyvaujamojo pobūdžio metodai

• Kiek esate atviras pokyčiams vietos valdymo srityje?
• Kam reikėtų suteikti prieigą prie šio metodo ar proceso?
• Kaip vyks šis įsitraukimas? Kokios oficialios ir (arba) neoficialios struktūros padės užtikrinti šį įsitraukimą?
• Kokių išteklių, struktūrų, procesų ir pan. prireiks, kad tai pavyktų?
• Ar turite patirties dirbant su tokiais metodais / procesais?

Kiekvienas bandomasis miestas sudarys savo pokyčių koaliciją, atsižvelgdamas į vykdomų bandomųjų veiklų pobūdį – įtraukdamas pagrindinius suinteresuotuosius subjektus, susijusias bendruomenes ir piliečių grupes, pagrindinius ekosistemų dalyvius bei įgyvendinimo partnerius. Išanalizavus iššūkį, kurį miestas nusprendė spręsti, miestai gali naudoti sistemų žemėlapius, kad nustatytų dalyvius, miesto paslaugas ir procesus (t. y. vertės grandines), apibrėžtų, su kuo miestas turi bendradarbiauti, ir sukurti koaliciją pokyčiams. Pavyzdžiai ir atvejų analizė
Visame pasaulyje veikia organizacijos, kurios kuria bendradarbiavimo modelius ir koalicijas, skirtas klimato problemoms spręsti, apimančias savivaldybes, vietos įmones, inovacijų ekosistemas ir piliečius.

Štai keletas pavyzdžių:

• Leuvenas 2030
• Valensijos misija
• Glazgo miesto regionas (Glazgo „Green Deal“)
• Klimato laboratorija Vienoje
• Bostono „Green Ribbon“ fondas
• San Francisko verslo taryba klimato kaitos klausimais
• C40 miestų verslo klimato aljansas
• Vankuverio žaliosios ekonomikos modelis
• Helsinkio „Smart & Clean“ fondas

Daugelis miestų, rengdami planą, kaip siekti tvaresnės ateities, įtraukė didelę suinteresuotųjų šalių grupę; pavyzdžiui, Londono uždarosios ekonomikos planas

Demokratinis sprendimų priėmimas ir piliečių aktyvumas yra itin svarbūs siekiant, kad ambicingiausi miestai taptų klimato neutralūs iki 2030 m., o Europa – iki 2050 m. Todėl labai svarbu, kad miestai įtrauktų piliečius ir miestų suinteresuotas šalis į prasmingą ir įtraukųjį dalyvavimą, siekiant prisidėti prie šio tikslo. Siekiama paskatinti ir įkvėpti miestus iš naujo apmąstyti piliečių įtraukties vaidmenį jų kelyje link klimato neutralumo. Siekiant, kad miestai pereitų prie klimato neutralumo, būtina suvienyti įvairias, kartais prieštaringas nuomones, žinias ir praktikas, kad būtų galima geriau suprasti miestų sistemas ir pasinaudoti esamais miestų privalumais. Didėjantis demokratinis gyvybingumas, įtraukianti dalyvavimas savivaldybių procesuose bei tarpsektorinė komunikacija ir bendradarbiavimas gali padėti geriau priimti sprendimus, užtikrinti atskaitingumą ir bendrą naudą. Tam gali prireikti investuoti į aplinką, įgūdžius ir institucijas, kurios tai remtų. Daugelio miestų intervencijų ir politikos veiksmingumas priklauso nuo piliečių ir bendruomenių reakcijos. Jei piliečiai ir kiti miestų suinteresuotieji subjektai jaučia, kad nebuvo tinkamai įtraukti, arba jaučiasi bejėgiai paveikti sprendimus, kurie daro įtaką jų gyvenimui, jie gali prarasti motyvaciją ir atsisakyti dalyvauti bet kokiose intervencijose. Priešingai, kai piliečiai aktyviai dalyvauja sprendimų priėmime ir įgyvendinime, tai keičia tiek jų požiūrį į šiuos procesus, potencialiai užtikrinant didesnį teisėtumą, tiek jų santykius su miestu. Toks požiūris greičiausiai užkariaus širdis ir protus bei skatins reikiamus elgesio pokyčius visose sistemos dalyse, nes procesai ir jų rezultatai yra kuriami bendrai ir jais pasitikima. Tai sukuria stiprias, gyvybingas ir sveikesnes bendruomenes, kurios gali drąsiai spręsti iššūkius.

NZC „Bandomieji miestai“ programos įgyvendinimas yra puiki proga įtraukti piliečius ir miesto suinteresuotas šalis, išbandyti jų požiūrį bei pasimokyti iš jų, taip pat pasinaudoti naujomis demokratinėmis inovacijomis ir tobulinti bei stiprinti dalyvavimo miesto gyvenime kultūrą. Tvarūs pokyčiai reikalauja demokratinių požiūrių, kurie būtų orientuoti į žmones, skirti bendruomenės ir klimato atsparumui stiprinti bei atitiktų vietos kontekstą. Bendruomenės balsas ir žinios, susieti bendradarbiavimu, kuris kyla ne tik iš viršaus į apačią, bet ir iš apačios į viršų, turi būti vyriausybių ir pilietinės visuomenės veiksmų pagrindas. Tam tikrais atvejais reikėtų skatinti įtraukius požiūrius, atsižvelgiant į socialinių kategorijų – tokių kaip etninė priklausomybė, amžius ar negalia – sankirtas ir lyčių aspekto svarbą.
Štai keletas pavyzdžių:

• Lisboa Participa | Žaliasis dalyvaujamasis biudžeto planavimas Lisabonoje
  Dalyvaujamojo biudžeto sudarymo (PB) procesai suteikia bendruomenėms galimybę priimti sprendimus dėl miesto biudžeto ir išlaidų. PB galima derinti su
  svarstymas siekiant užtikrinti, kad
  tvirtas, įtraukusis procesas. Sukurtas Lotynų Amerikoje siekiant suteikti bendruomenėms daugiau galių ir kontrolės valdžios išlaidų atžvilgiu. DB vykdomas visame pasaulyje. Lisabonoje jį inicijavo miesto taryba, ir jis vyksta jau daugelį metų. Dalyvaujančiojo biudžeto privalumai apima bendruomenės stiprinimą ir didesnį pasitikėjimą miesto valdžia, nes bendruomenė pati priima sprendimus dėl išlaidų. Tačiau dalyvaujantysis biudžetas yra mažiau tinkamas spręsti ilgalaikes ar sudėtingas problemas, nes dažniausiai jis susijęs su trumpalaikiais projektais. Pastaraisiais metais kai kurie dalyvaujančiojo biudžeto procesai buvo kritikuojami dėl to, kad
  prarado dėmesį į įgalinimą. Be to,
  Miesto lygmens viešosios išlaidos gali būti ribojamos dėl nacionalinio lygmens biudžetų kontrolės.
  https://op.lisboapartici
• Škotijos vizija | Kaip rekomendacijos gali nulemti mūsų ateitį | Škotijos klimato asamblėja Vykstant Škotijos klimato asamblėjai, dalyvių ateities vizijos buvo įgyvendintos pasitelkiant pasakojimus ir naratyvų kūrimą. Siekta, kad piliečių parengtos rekomendacijų asamblėjai projektai taptų suprantami platesnei visuomenei, taip pat norėta pavaizduoti ilgalaikius politinius sprendimus ir jų poveikį žmonių gyvenimui. Škotijos vizija | Kaip rekomendacijos gali nulemti mūsų ateitį | Škotijos klimato asamblėja
• Bendruomenės iniciatyva vykdomas technologijų vertinimas | Kova su technokratija ir algokratija
  Dalyvaujamasis technologijų vertinimo metodas grindžiamas tų žmonių, kuriuos technologijos veikia labiausiai, kasdienine patirtimi, o jo įgyvendinimas vyksta simbiotiškai bendradarbiaujant su ekspertais ir suinteresuotosiomis šalimis, kurios paprastai dominuoja technologijų vertinimo procese. Šis metodas grindžiamas prielaida, kad ekspertai vieni negali išspręsti sudėtingų technologinių problemų ir kad piliečiai bei bendruomenės svariai prisideda prie ekspertų dominuojamų metodų demokratizavimo.
  Danijos technologijų taryba šį metodą pradėjo taikyti dar 1960-aisiais. Įtraukusis technologijų vertinimo metodas prisideda prie naujų technologijų ilgalaikio perspektyvumo, užtikrinant, kad
  jų poveikis būtų vertinamas visapusiškai ir demokratiškai, o prieš diegiant naujas ir didelį poveikį turinčias technologijas vyktų pakankamos viešos diskusijos. Tačiau šiuo metu
  technologijų vertinimuose dominuoja ekspertai ir pramonės atstovų interesai.
  EXP8 | Kova su algokratija: naujų dalyvaujamųjų technologijų vertinimo metodų poreikis.

Valdymas ir dalyvaujamojo pobūdžio metodai
Keletas puikių atvejų tyrimų tema „Bendruomenės prieš klimato kaitą“ galima rasti čia

Ištekliai ir (arba) būsimi platformos ištekliai bei paslaugos, į kuriuos miestai turėtų atkreipti dėmesį

• NZC piliečiai ir miestų suinteresuotosios šalys Trumpas apžvalga
• NZC piliečių ir miesto suinteresuotųjų šalių vaizdo įrašas
• Metodų ekosistema ir piliečių bei miesto suinteresuotųjų šalių įtraukties bei demokratinių inovacijų atvejų tyrimai
• Veiklos mokymosi programa
• Pilietinės aplinkos kartografavimo įrankis
• Nuosekli „įsitraukimo“ kelionė mieste

Misijos miestai susiduria su dideliu kapitalo poreikiu tiek savo pertvarkos procesams finansuoti, tiek projektams įgyvendinti, pasitelkiant tiek viešuosius, tiek privačiuosius išteklius. Jų sėkmė priklausys nuo šių išteklių nustatymo ir užtikrinimo. Reikalingas pakankamas finansavimas projektams ir portfeliams, kuriais siekiama klimato neutralumo, kurti, taip pat viešojo ir privačiojo kapitalo lėšos bei šių projektų finansavimas atsižvelgiant į jų poreikius. Tikėtina, kad jiems reikės įvairių išteklių: viešojo sektoriaus bendro finansavimo, privačiojo sektoriaus lėšų, viešojo ir privačiojo sektorių biudžetų perskirstymo, filantropinio finansavimo arba finansavimo iš vietos atsakomybės turėtojų (pvz., komunalinių paslaugų įmonių).

„Misijos miestai“ rengs „investicijų planus“ kaip dalį „Miesto klimato sutartis“ (CCC) proceso. Atkreipiame dėmesį, kad šis procesas apima ne tik investicinę veiklą, bet ir visą kapitalo spektrą – finansavimą, viešąjį ir privatųjį kapitalą, skirtą projektų finansavimui

Šie planai grindžiami struktūra, kurią sudaro keli elementai:

• Įvertinti bendrą kapitalo poreikį, reikalingą perėjimui prie klimato neutralumo iki 2030 m.;
• Įvertinti ir tenkinti pagrindinių veikėjų, pavyzdžiui, miestų ir regionų valdžios vadovų bei darbuotojų, pagrindinių suinteresuotųjų šalių, kapitalo institucijų ir piliečių, poreikius gebėjimų ir pajėgumų srityje;
• Suprasti, kokioms intervencijoms reikalingos kokios kapitalo formos ir finansavimo mechanizmai;
• Sukurti palankias sąlygas didelio masto kapitalo formavimui ir panaudojimui, apimančias duomenų peržiūrą ir poreikių įvertinimą, klimato ir susijusią politiką (miesto, regiono, šalies lygmeniu), tinkamų ir būtinų kapitalo struktūrų svarstymą, kapitalo ir finansinės rizikos analizę bei rizikos mažinimo strategijas;
• Sukurti patikimus kapitalo ir finansų valdymo bei poveikio stebėsenos mechanizmus, suderintus su platesne misijos poveikio sistema, siekiant užtikrinti visų dalyvių skaidrumą ir atskaitingumą bei išvengti bet kokios „ekologinio plovimo“ rizikos.

„Misijos miestai“ investicijų plane bus pateikta kapitalo poreikių, atitinkančių poveikio kelius siekiant klimato neutralumo, išskaidymas. Jame bus apibūdinti keli rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos finansavimo paskirstymui reikalingoms dekarbonizacijos priemonėms remti, ir padės nustatyti palankias priemones bei reikalavimus, skatinančius įvairių kapitalo šaltinių srautus. Šios priemonės apims politikos pokyčius, leidžiančius imtis masto veiksmų, veiksmingų institucinių susitarimų, pvz., specialių miestų fondų, kūrimą bei priemones, skirtas riboti ir valdyti riziką visų viešojo ir privačiojo kapitalo šaltinių atžvilgiu. Visų pirma, pagal „Pirmaujančių miestų“ programą miestams bus teikiama parama šiose srityse: — Bandomasis miestas.

• Politikos nuoseklumo užtikrinimas siekiant veiksmingai pritraukti kapitalą
• Reikiamų kapitalo struktūrų nustatymas ir įdiegimas miesto (arba regioniniu / nacionaliniu) lygmeniu, siekiant sutelkti įvairius kapitalo šaltinius finansavimui ir lėšų skyrimui
• Stiprinti miestų gebėjimus efektyviai paskirstyti kapitalą atsižvelgiant į įvairius poreikius

Stebėjimas, vertinimas ir mokymasis (MEL) NZC bandomųjų miestų atveju yra tarpusavyje susijusios veiklos, kurios padeda vertinti pažangą siekiant klimato neutralumo per atitinkamas bandomąsias iniciatyvas, taip pat kuria sinergiją tarp bandomųjų miestų, remiantis bendromis išvadomis apie poveikį. Stebėjimas susijęs su kiekybinių rodiklių kūrimu ir taikymu, siekiant stebėti ir analizuoti miestų pažangą siekiant tiesioginio poveikio (pavyzdžiui, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio) ir netiesioginio poveikio (papildomos naudos), taip pat duomenų rinkimo priemonių ir infrastruktūros įdiegimu, valdymu ir priežiūra. Vertinimas reiškia stebėsenos informacijos analizę ir vertinimą pagal nustatytus tikslus, uždavinius ir gaires, siekiant nustatyti, kokiu mastu pasiekti svarbiausi etapai, tarpiniai rezultatai ir galutinis poveikis. Mokymasis reiškia struktūruotą ir nuolatinį apžvalgos ir sintezės procesą, kurio metu generuojamos realaus laiko įžvalgos, padedančios miestams suprasti, kokie sprendimai veikia, kokiomis aplinkybėmis, kam ir kodėl. Tokiu būdu šios veiklos sukurs įrodymus ir žinias, leidžiančias vykdyti refleksyvų valdymą bei koreguoti ir tobulinti veiksmų planą. Galiausiai MEL yra būtinas bandomųjų veiklų mastelio keitimui ir perkėlimui į įvairias klimato neutralumo sritis ir miestų kontekstus NZC ribose.

Miestams sudėtinga užduotis – užtikrinti, kad daugialypiai ir sisteminiai NZC bandomųjų veiklų padariniai būtų numatyti ankstyvuoju etapu, o vėlesnių intervencijų metu įgyta patirtis būtų nuolat fiksuojama, vertinama ir įtraukiama į MEL procesus. Ši užduotis tampa dar sudėtingesnė, kai numatoma, kad klimato neutralumo siekiantys pokyčiai vyks per netiesinius ir sudėtingus kelius. Siekiant išspręsti šią problemą, miestų supratimo ir aiškumo apie numatomus „poveikio kelius“ kaip besivystančio proceso stiprinimas padės miestams veiksmingai įgyvendinti savo MEL procesus naudojant tiek kiekybinius, tiek kokybinius rodiklius.

Pirmaujančios miestai turi būti remiami, kad galėtų aiškiai apibrėžti savo poveikio kelius pasitelkdami poveikio logiką arba pokyčių teoriją (TOC), siekiant aiškiai išdėstyti pagrindinius mechanizmus, kuriais laikui bėgant bus pasiektas teigiamas poveikis. Šios poveikio logikos ir transformacijos naratyvai susies bandomųjų miestų siūlomas veiklas su trumpalaikiais ir vidutinės trukmės pokyčiais, kuriuos galima stebėti ir matuoti ir kurie yra vėlesnio ilgalaikio poveikio, keičiančio miestų sistemas, pirmtakai.

Pavyzdžiai ir atvejų analizė

• GPC: Pasaulinis bendruomenių lygio ŠESD išmetamųjų teršalų protokolas (GPC) reikalauja, kad miestai matuotų ir skelbtų išsamų ŠESD inventorių, taikydami du skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius metodus. Vienas iš jų apima išmetamuosius teršalus, susidarančius tiek gamybos, tiek vartojimo veiklos metu miesto ribose, įskaitant dalį teršalų, išmetamų už miesto ribų. Kitas metodas visus išmetamuosius teršalus skirsto į „apimtis“, priklausomai nuo to, kur jie fiziškai susidaro. Šis metodas reikalauja atskirai apskaityti emisijas, fiziškai išmetamas miesto ribose, siekiant sujungti kelių miestų inventorius ir išvengti dvigubo skaičiavimo. Apimčių sistema padeda atskirti emisijas, fiziškai susidarančias mieste (1 apimtis), nuo tų, kurios susidaro už miesto ribų (3 apimtis), ir nuo elektros, garo ir (arba) šildymo/vėsinimo, tiekiamo iš tinklų, kurie gali kirsti arba neperžengti miesto ribų, naudojimo (2 apimtis).
• „Merų paktas“: Šis metodologinis požiūris į ataskaitų apie klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos rengimą (įskaitant vietos ŠESD apskaitą) yra holistinis. Kalbant apie klimato kaitos švelninimą, šis požiūris padeda vietos valdžios institucijoms atsižvelgti į visus įvairius vartotojus savo teritorijoje. Tai metodika, skirta integruotam ir įtraukiam klimato ir tvarios energetikos planavimui, kurioje aktyvų vaidmenį atlieka vietos suinteresuotosios šalys.
• Mokymasis/prasmės kūrimas metodai: Per EIT Climate-KIC finansuojamas iniciatyvas, pavyzdžiui, projektą „MOTION“ ir „Deep Demonstrations“, buvo sukurti ir įgyvendinti novatoriški MEL procesai, kurie padėjo įdiegti realaus laiko mokymosi ir prasmės kūrimo procesus bendradarbiaujant su ES miestais bei užtikrino greitus vertinimo ciklus įvairiose srityse, ypatingą dėmesį skiriant sisteminėms permainoms

Ištekliai ir (arba) būsimi platformos ištekliai bei paslaugos, į kuriuos miestai turėtų atkreipti dėmesį

• NZC stebėjimas, vertinimas ir mokymasis (MEL) Pagrindai grindžiamas miestų nurodytais MEL poreikiais, CCC sisteminėmis sąlygomis, JRC rekomendacijomis, taip pat platesnio misijos įgyvendinimo stebėjimo poreikiais. Remiantis išsamiu esamų metodikų, turimų priemonių ir sistemų, kurias miestai šiuo metu naudoja praktikoje, archyvu, MEL sistemoje bus parengti svarbiausių rodiklių rinkiniai, vertinimo ir ataskaitų teikimo procesai, skirti NZC įgyvendinimo ir, plačiąja prasme, misijos veiklos rezultatų vertinimui (žr. paveikslėlį žemiau su pagrindiniais sistemos komponentais).

• NZC TOC ir TOC ištekliai (Canvas, priemonių rinkinys) padės apibrėžti MEL veiklos apimtį, pateikdama „pasirinkimo meniu“ su numatomais rezultatais ir poveikiais (tiek tiesioginiais, tiek papildomais privalumais), kad būtų galima kritiškai įvertinti pagrindinių išmetamųjų teršalų sričių ir svertų portfelio rezultatų pagrįstumą. Miestai galės įvertinti, kaip bandomosios veiklos prisideda prie numatytų rezultatų, remdamiesi esamais įrodymais, pateiktais rodiklių ir indikatorių rinkinių forma. Šis žingsnis taip pat padės pasirinkti, ką matuoti, remiantis numatomais pokyčiais, nustatyti tinkamus įrodymus ir įvertinti įrodymų spragas bei tai, kaip šias spragas būtų galima pašalinti naudojant NZC MEL sistemą (žr. paveikslėlį žemiau).

• „MEL“ funkcijos portale: MEL sistema taip pat padės bandomiesiems miestams įvertinti tiesioginę ir papildomą naudą, gaunamą įgyvendinant šias priemones, taip pat tarpinės reikšmės rezultatus ir ilgalaikį poveikį. Be to, šie vertinimo duomenys bus integruoti į NZC portalą, kad būtų galima vizualizuoti pažangą visame mieste ir konkrečiuose sektoriuose, apibendrinti ją ir palyginti su miestų išmetamųjų teršalų mažinimo potencialu, taip pat sukurti sąsają, leidžiančią nustatyti ataskaitų teikimo tvarką pažangos stebėsenai.

Tiesioginis poveikis ir netiesioginis poveikis (papildomos naudos ir „nepadaryti didelės žalos“ principai):
NZC bandomųjų miestų atveju papildoma nauda suprantama kaip papildomi klimato kaitos švelninimo ar prisitaikymo prie jos priemonių padariniai arba teigiamieji šalutiniai efektai, kurie yra neatsiejama šių priemonių dalis. Tikimasi, kad šie padariniai bus pasiekti trumpalaikiu, vidutinės trukmės ar ilgalaikiu laikotarpiu įgyvendinant bandomąsias priemones, atsižvelgiant į tikslines išmetamųjų teršalų sritis ir miestų parengtą sprendimų rinkinį. Pavyzdžiui, žinoma, kad mažai anglies dioksido išmetančios ir aktyvios mobilumo priemonės daro teigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir gerovei. Tuo pačiu metu kai kurios klimato veiksmai taip pat galėtų sukelti neigiamas pasekmes ar kompromisus, kurių reikėtų vengti. Pavyzdžiui, padidėjęs energijos gaminimas ar šildymas iš biomasės šaltinių galėtų turėti neigiamą poveikį vietos oro kokybei ir regioninei biologinei įvairovei. Tokie neigiami veiksmų poveikiai kitiems sektoriams yra apibrėžti ES taksonomijos reglamente (17 straipsnis) kaip „nedaryti didelės žalos“ (DNSH) principai ir taikomi aplinkosaugos tikslams bei atitinkamai veiklai. Šie principai taip pat yra NZC technologinių sprendimų ir paslaugų taksonomijos bei atitinkamų žinių bazių ir informacinių lapų, prieinamų NZC portale, gairės. Papildoma nauda taip pat gali būti skirstoma į tiesioginę ir netiesioginę, atsižvelgiant į tai, kiek ji yra susijusi su intervencijos rezultatu. Pavyzdžiui, oro kokybės pagerėjimas naudojant atsinaujinančią energiją (azoto oksido ir kietųjų dalelių koncentracijos sumažėjimas) yra tiesioginė papildoma nauda, o su tuo susijęs sergamumo ir mirtingumo sumažėjimas – netiesioginė papildoma nauda, kylanti iš oro kokybės pagerėjimo. Todėl aiškus ir išsamus supratimas apie galimas papildomas naudas ir jų tarpusavio sąsajas padės miestams nustatyti platų netiesioginių poveikių ir kompromisų spektrą, susijusių su jų konkrečia veikla. Be to, svarbu iš anksto apgalvoti duomenų poreikius, reikalingus papildomoms naudoms ir poveikiams įvertinti, bei įtraukti duomenų rinkimo metodiką, skirtą siūlomų bandomųjų projektų veiklos stebėsenai, vertinimui ir mokymuisi (MEL).

Toliau pateikiamame skyriuje pateikiamas išsamus (tačiau ne išsamiausias) papildomos naudos „sąrašas“ ir jos suskirstymas pagal temas, į kurį bandomųjų miestų atstovai turėtų atsižvelgti rengdami savo projektų portfelius
Pradėta įvertinti galimą poveikį, papildomą naudą, sinergiją ir riziką įvairiose teminėse veiklos srityse, apimančiose klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos bei atsparumą, aplinką (vandenį, žemę ir ekosistemas), maisto tiekimą ir gamybą, socialinę, ekonominę bei sveikatos sričių papildomą naudą, taip pat užtikrinant tarpsektorinę integraciją. Tačiau pripažįstame, kad šie ryšiai yra sudėtingi tiek koncepcinio supratimo, tiek kontekstinių aplinkybių praktikoje ir įgyvendinimo atžvilgiu. Šios tarpusavio sąsajos vėliau bus išsamiau analizuojamos ir pateiktos būsimuose NZC rezultatuose, pvz., NZC poveikio logikoje (pokyčių teorijoje), MEL ištekliai, išmetamųjų teršalų duomenų teikimo mechanizmai, technologinių sprendimų ir jų įdiegimo kliūčių analizė bei kiti susiję projekto darbo paketai. Toliau pateiktoje lentelėje pateikiama įvairių tiesioginių ir netiesioginių papildomų privalumų apžvalga ir jų klasifikacija, kuri NZC laikoma atspirties tašku paslaugų ir sprendimų projektavimui bei MEL veiklai.

	Poveikis (įskaitant papildomą naudą) ir poveikio kategorijos
Tiesioginis poveikis	Klimato neutralumas
	Klimato kaitos švelninimas Sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Padidėjęs energijos vartojimo efektyvumas arba modernizavimo tempai (įskaitant centralizuotą šildymą) Sumažėjęs energijos poreikis, poreikiai arba suvartojimas Geresnės galimybės naudotis švaria, patikima ir įperkama energija Sumažintas energetinis nepriteklius Vis didesnis perėjimas prie viešojo transporto, ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu Sumažėjusi asmeninių transporto priemonių dalis bendrame transporto sraute Vis didesnis mažai anglies dioksido išmetančių transporto priemonių (elektrinių automobilių, elektrinių dviračių, vandeniliu varomų transporto priemonių ir pan.) naudojimas asmeniniam, krovinių vežimo ir viešajam transportui
	Prisitaikymas prie klimato kaitos Padidėjęs anglies dioksido sekvestravimas (pavyzdžiui, naudojant gamtines biologines sprendimus) Didesnis miesto infrastruktūros patikimumas Mažesnė gamtinių ar klimato katastrofų ar pavojų rizika Geresnis pasirengimas klimato pokyčių keliamai neapibrėžtumui
Netiesioginis poveikis	Visuomenės sveikata ir poveikis aplinkai Geresnė oro kokybė Sumažintas triukšmo lygis Didesnis eismo saugumas Sumažintas šilumos salos efektas Geresnė fizinė ir psichinė savijauta Geresnės gyvenimo sąlygos, patrauklumas ir estetika (atitinkantys naujuosius ES „Bauhaus“ tikslus) Didesnis fizinis aktyvumas ir aktyvus gyvenimo būdas Teisingos ir prieinamos galimybės įsigyti būstą
	Socialinė įtrauktis, demokratija ir kultūrinis poveikis Aktyvesnis piliečių ir bendruomenių dalyvavimas bei socialinių gebėjimų stiprinimas dalyvavimo ir įsitraukimo srityje Didesnis socialinis teisingumas Geresnė socialinė sanglauda, lyčių lygybė, teisingumas geresnis demokratinių institucijų veikimas Didesnis supratimas apie socialines problemas Didesnės galimybės įsidarbinti ir tobulinti įgūdžius Geresnė prieiga prie informacijos, sąmoningumo didinimas ir elgesio pokyčiai
	Poveikis ekonomikos plėtrai Didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas Mažesnės ateities techninės priežiūros ir kapitalinės išlaidos Padidėjęs kvalifikuotų darbo vietų skaičius ir užimtumo lygis Ekonomikos klestėjimo skatinimas (darbo vietų kokybė, tvarios tiekimo grandinės ir pan.) Didesnė gamtinio kapitalo ekonominė grąža Didesnis technologijų parengtis ir diegimo tempas Vietos ekonominė veikla ir pasaulinis ryšys Vietos verslumo ir vietos įmonių bei verslų plėtra Didesnis matomumas ir žinių bei technologijų perdavimas vietos įmonėms ir verslo projektams Naujų ekonomikos modelių, pavyzdžiui, artumo ir dalijimosi ekonomikos, integravimas
	Išteklių naudojimo efektyvumo poveikis Geresnis atliekų tvarkymas ir didesnis efektyvumas Platesnis medžiagų ciklų ir žiedinės ekonomikos taikymas Geresnė vandens kokybė Patobulintas vandentvarkos procesas / įgyvendinimas Tvarūs ir atsparūs maisto gamybos ir tiekimo sistemų Maisto atliekų sumažėjimas Vietos ūkiuose užaugintų maisto produktų gamybos ir vartojimo didėjimas Patobulintos žemės naudojimo valdymo praktikos (susijusios su biologine įvairove)
	Poveikis biologinei įvairovei Miestų miškininkystės plėtra, miškų sodinimas ir augalų sveikatos gerinimas Sumažintas žalingas poveikis aplinkai Padaugėjo neinvazinių rūšių ir apdulkintojų Pagerinta dirvožemio būklė Mažesnė ligos protrūkio ar pandemijos rizika Padidėjęs ekologinis sąmoningumas Geresnis ekologinių buveinių susisiekimas Geresnis gamtos atkūrimas

Ištekliai ir (arba) būsimi platformos ištekliai bei paslaugos, į kuriuos miestai turėtų atkreipti dėmesį

• NZC „Impact Logic“ taps pagrindiniu šaltiniu, kuris parodys numatomų tiesioginių ir šalutinių naudos aspektų sąsajas su tarpiniais rezultatais, susietais su miestų bandomųjų projektų „Impact Pathways“.
• Šiai temai miestams teikiami ištekliai apims papildomos naudos sąrašą (arba meniu), kurią reikės vertinti kaip trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius rezultatus, kuriuos tikimasi pasiekti ir įvertinti vykdant bandomąsias veiklas. Šis sąrašas bus parengtas remiantis dabartiniais darbais ir ištekliais, kuriuos šiuo metu rengiama kaip MEL sistemos ir poveikio logikos bei NZC technologinių sprendimų ir paslaugų taksonomijos dalį.
• NZC platformos rekomendacijos dėl technologinių sprendimų ir paslaugų pasirinkimo padės bandomosioms miestams įvertinti išorinius veiksnius bei nustatyti ir pažymėti bet kokią riziką, susijusią su DNSH principų pažeidimu diegiant naujoves.
• Ankstesniame skyriuje aprašyta MEL sistema ir poveikio logika turėtų padėti bandomosioms miestams nustatyti savo veiksmų keliamą riziką ir nenumatytas pasekmes, tuo pačiu laikantis ES klimato ir aplinkos prioritetų bei nedarant jiems didelės žalos.
• Kalbant apie platformą, modulis „Call & Grant Management“ bus naudojamas visų bandomųjų veiklų ataskaitų operaciniam valdymui, įskaitant pagrindinių papildomų naudos rodiklių ir vizualizaciją, remiantis iš bandomųjų miestų gautais duomenimis.
• Technologijų ir išmetamųjų teršalų sričių sprendimų biblioteka, įtraukta į žinių saugyklą, turi būti pažymėta kiekvienam sprendimui priskirtomis papildomomis naudos sritimis

Pavyzdžiai ir atvejų analizė

• EIT Climate-KIC koordinuojamas projektas „Healthy, Clean Cities Deep Demonstration“ padėjo grupei ambicingų ES miestų sukurti strateginę mokymosi praktiką. Jame buvo bendrai sukurta poveikio logika vietos lygmens eksperimentams ir pritaikyti „prasmės kūrimo“ ciklai, siekiant gauti praktiškai pritaikomas įžvalgas, kurios padėtų formuoti projektavimo ir įgyvendinimo procesus.
• JTVP „Sensemaking“ praktika, sukurta 115 šalių „Accelerator Labs“ tinklui, padėjo sukurti ir įdiegti sudėtingumo ir sisteminio mąstymo priemones bei metodus, siekiant sudaryti sąlygas tarpusavio mokymosi modeliams ir paspartinti visuotinės viešojo sektoriaus specialistų bendruomenės mokymąsi, siekiant 2030 m. Tvaraus vystymosi tikslų (TVT).
• „Living Labs“ metodas ir jo įgyvendinimas per įvairias ES iniciatyvas sudaro aplinką, kurioje įvairių suinteresuotųjų šalių koalicijos gali išbandyti, kurti ir bendrai kurti novatoriškus sprendimus, siekdamos sparčiau gilinti žinias apie miestų iššūkius. Pavyzdžiui: AMS institutas – „Urban Living Labs“.

Ištekliai ir (arba) būsimi platformos ištekliai bei paslaugos, į kuriuos miestai turėtų atkreipti dėmesį

• Organizavo miestų grupių seminarus, kurių metu buvo bendrai kuriamos miestų poveikio strategijos, mokymosi tikslai ir strategija, vertinimo metodai, taip pat periodiškai dalijamasi patirtimi su kitais bandomaisiais miestais.
• „NZC Impact Logic“ ir papildoma medžiaga (schemos, metodai, įrankiai, atvejų analizės ir pan.), kurią teikia „Net Zero Cities“ platforma ir portalas.
• Sąveika ir ryšiai su nacionalinėmis „Mission“ platformomis, siekiant nacionaliniu mastu skleisti NZC bandomųjų miestų programos patirtį

ES misijos yra naujas 2021–2027 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas Europa“ elementas. Jos remia Europos Komisijos prioritetus, pavyzdžiui, Europos žaliąjį susitarimą, „Skaitmeniniam amžiui pritaikyta Europa“, Kova su vėžiu ir Naujasis Europos Bauhausas. Buvo sudarytos penkios misijų tarybos, į kurias įtraukti pirmaujančių ekspertų, siekiant padėti apibrėžti, sukurti ir įgyvendinti „Horizontas Europa“ misijas. 2020 m. rugsėjo mėn. misijų taryba pateikė galutines rekomendacijas Europos Komisijai. 2021 m. rugsėjo mėn. buvo oficialiai pradėta ES misija „100 klimato neutralių ir pažangių miestų iki 2030 m.“ (Miestų misija), o įgyvendinimo planas buvo paskelbtas.

„„NetZeroCities“ (NZC)“ – tai ketverių metų trukmės projektas, finansuojamas pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, kurio tikslas – padėti miestams įveikti dabartines struktūrines, institucines ir kultūrines kliūtis, su kuriomis jie susiduria, kad iki 2030 m. jie galėtų pasiekti klimato neutralumą.

NZC projektas siūlo pažangias galimybes, susijusias su sistemingais pokyčiais, piliečių įtraukimu ir dalyvavimu, dalyvaujamuoju ir novatorišku valdymu, kapitalo ir finansų struktūrizavimu bei socialinėmis inovacijomis, siekiant užtikrinti, kad miestai turėtų prieigą prie žinių, reikalingų spręsti iššūkius, susijusius su perėjimu prie klimato neutralumo.

„NetZeroCities“ pripažįsta, kad miestams būtina kurti konkrečias strategijas, pritaikytas prie vietos ir regioninių sąlygų, ir rems juos kurdama, skatindama bei integruodama naujas ir esamas priemones, išteklius bei žinias į vieną bendrą platformą, prieinamą visiems miestams per internetinį portalą („Mission Platform“). NZC misijos platforma taip pat teikia paramą bendrai kuriant Klimato miestų sutartis su vietos suinteresuotosiomis šalimis ir piliečiais. Klimato miestų sutarčių rengimas, pasirašymas ir įgyvendinimas yra pagrindinis ES misijos „100 klimato neutralių ir pažangių miestų iki 2030 m.“ bruožas. Nors šios sutartys nėra teisiškai privalomos, jos yra aiškus ir labai matomas politinis įsipareigojimas ne tik Europos Komisijai, nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms, bet ir piliečiams. Jose bus išdėstyti planai, kaip miestas pasieks klimato neutralumą iki 2030 m., ir įtrauktas investicijų planas.

Be to, įgyvendinant NZC projektą bus paskelbtas atviras kvietimas teikti paraiškas tapti bandomosiomis miestais. Remdamosi NZC misijos platformos teikiamomis paslaugomis, žiniomis ir patirtimi, bandomosios miestai įsipareigos įgyvendinti priemones vienoje ar keliose emisijų srityse, kuriose bus išbandomi keliai į dekarbonizaciją, siekiant įveikti transformacijos kliūtis ir galiausiai paspartinti jų kelionę link anglies dioksido neutralaus miesto. Pirmaujančios miestai gaus dotacijas, skirtas jų eksperimentų įgyvendinimui remti, akcentuojant bendradarbiavimą, refleksiją ir mokymąsi, taip pat nustatant tiek pokyčių kliūtis, tiek galimybes taikyti daugiapakopius, daugialypius sprendimus šioms kliūtims įveikti.

Naudingos nuorodos ir šaltiniai

• „NetZeroCities“, kurią rasite adresu https://netzerocities.eu/
• ES misija „Klimato neutralūs ir pažangūs miestai“ Įgyvendinimo planas, 2021 m. rugsėjis.
• Papildomi dokumentai, įskaitant informacinį rinkinį miestams, esantį ES misijos „Klimato neutralūs ir pažangūs miestai“ pagrindiniame puslapyje

Europos žaliasis susitarimas
„Europos žaliasis susitarimas“ (ES žaliasis susitarimas) – tai Europos Sąjungos atsakas į klimato ir aplinkos iššūkius, kurie yra šios kartos pagrindinė užduotis. Tai nauja augimo strategija, kuria siekiama ES paversti teisinga ir klestinčia visuomene, turinčia modernią, tausiai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje 2050 m. nebūtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, kurioje būtų saugoma aplinka ir piliečių sveikata, o ekonomikos augimas nebūtų susietas su išteklių naudojimu.

Praktiškai 2020 m. patvirtintas „Europos žaliasis susitarimas“ – tai Europos Komisijos politikos iniciatyvų rinkinys, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad Europos Sąjunga (ES) klimato neutralią iki 2050 m. Taip pat bus pateiktas poveikio vertinimo planas, kuriuo siekiama padidinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslą 2030 m. iki mažiausiai 50 % ir siekti 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Planuojama peržiūrėti kiekvieną galiojantį teisės aktą, atsižvelgiant į jo naudą klimato atžvilgiu, ir priimti naujus teisės aktus dėl aplinkos tausojančios ekonomikos, pastatų renovacijos, biologinę įvairovę, žemės ūkį ir inovacijas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos žaliasis susitarimas taps Europos „žmogaus ant Mėnulio momentas“. U. von der Leyen paskyrė Fransą Timmermansą Europos Komisijos vykdomuoju pirmininko pavaduotoju, atsakingu už Europos žaliąjį susitarimą.

„Tvaraus Europos investicijų planas“ yra Europos žaliosios sandaros investicijų ramstis. Norint pasiekti 2030 m. klimato ir energetikos tikslus, iki 2030 m. reikės papildomų investicijų, siekiančių 260 mlrd. EUR per metus. Reikia sukurti sistemą, kuri padėtų užpildyti spragą tarp politikos tikslų ir turimų didelių privačių finansinių išteklių. Ši sistema bus skirta investicijoms į klimato, aplinkos ir socialinę sritis, pastarąsias – tiek, kiek jos susijusios su perėjimu prie tvaraus vystymosi. Pagal Tvaraus Europos investicijų planą per ateinantį dešimtmetį iš ES biudžeto ir susijusių priemonių bus mobilizuota ne mažiau kaip 1 trilijonas EUR privačių ir viešųjų investicijų į tvarumą.

CINEA
Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji agentūra (CINEA) yra Inovacijų ir tinklų vykdomosios agentūros (INEA) teisių perėmėja. Oficialiai įsteigta 2021 m. vasario 15 d., ji pradėjo veiklą 2021 m. balandžio 1 d., siekdama įgyvendinti tam tikrų ES programų dalis. CINEA atlieka pagrindinį vaidmenį remdama ES žaliąjį susitarimą efektyviai ir veiksmingai įgyvendindama jo deleguotų programų elementus: „Europos infrastruktūros tinklų priemonė“ (CEF), „Horizontas Europa“, Inovacijų fondas (IF), LIFE programa, ES atsinaujinančiosios energijos finansavimo mechanizmas, Teisingo perėjimo mechanizmas ir Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondas. Jos deklaruota misija – remti suinteresuotuosius subjektus įgyvendinant Europos žaliąjį susitarimą, užtikrinant aukštos kokybės programų valdymą, kuris padeda įgyvendinti projektus, prisidedančius prie dekarbonizacijos ir tvaraus augimo.

„Horizontas Europa“
„Horizontas Europa“ – tai didžiausia tarptautinė programa, skirta moksliniams tyrimams ir inovacijoms remti, kurią įgyvendins ES. Šios naujos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos biudžetas 2021–2027 m. laikotarpiui sieks apie 95,5 mlrd. eurų. CINEA valdys „Horizontas Europa“ 5 klasterio darbo programas, apimančias klimato, energetikos ir transporto sritis. „Horizontas Europa“ 5 klasterio klimato veiksmų dalis yra atsakinga už klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijų bei politikos, skirtos pasaulinei klimato krizei spręsti, kūrimą, remiantis jos priežasčių, raidos ir poveikio supratimu, taip pat trimis ES misijomis (klimato neutralūs ir pažangūs miestai, prisitaikymas prie klimato kaitos, vandenynai).

Iš viso numatoma, kad pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) CINEA valdys iki 15 mlrd. eurų „Horizontas Europa“ biudžetą.